Poliežuviniai venų mazgai (varikozė)

Anatomija

Poliežuviniai venų mazgai, dar žinomi kaip varikozė, yra būklė, kuri paveikia venas, ypač apatinių galūnių. Žmogaus veninė sistema yra sudaryta iš įvairių venų, kurios atlieka svarbų vaidmenį grąžinant deguonies netekusį kraują atgal į širdį. Venos turi specialius vožtuvus, kurie padeda užtikrinti, kad kraujas judėtų teisinga kryptimi. Varikozė atsiranda, kai šie vožtuvai nepavyksta tinkamai veikti, todėl kraujas pradeda kauptis venose, jas ištempia ir suformuoja mazgus. Tai dažniausiai pasitaiko kojose, kur venos patiria didelį spaudimą dėl kūno svorio ir gravitacijos.

Ligos aprašymas

Varikozė yra lėtinė venų liga, kuri pasireiškia išsiplėtusiomis, išsikišusiomis venomis, dažniausiai apatinių galūnių srityje. Ši liga gali sukelti skausmą, diskomfortą ir estetinį nepatogumą. Varikozės venos gali būti tamsiai mėlynos arba purpurinės spalvos, ir jų išvaizda gali pablogėti laikui bėgant. Ši liga yra svarbi, nes be fizinių simptomų ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip tromboflebitas, veninės stazės dermatitas ar net giliųjų venų trombozė.

Ligos priežastis

Pagrindinės varikozės priežastys yra susijusios su venų vožtuvų funkcijos sutrikimu. Kai vožtuvai neveikia tinkamai, kraujas gali kauptis venose. Dažniausios šios ligos priežastys apima:

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti varikoze.
• Hormoniniai pokyčiai – nėštumo, menopauzės ar hormoninių vaistų vartojimo metu gali padidėti venų išsiplėtimo rizika.
• Sėdimas gyvenimo būdas – mažai judant, venos patiria didesnį spaudimą.
• Antsvoris – papildomas svoris didina venų apkrovą.
• Ilgalaikė stovėjimo ar sėdėjimo pozicija – tai gali sukelti kraujo sąstingį venose.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 50 metų žmonės dažniau serga varikoze.
• Lyčių skirtumai – moterys dažniau serga, dėl hormoninių pokyčių ir nėštumo.
• Paveldimumas – jei šeimos nariuose buvo varikoze, rizika didėja.
• Fizinė veikla – žmonės, kurie dirba darbus, reikalaujančius ilgalaikio stovėjimo, yra labiau linkę susirgti.
• Antsvoris – papildomi kilogramai didina venų apkrovą ir gali sukelti varikozę.

Simptomai

• Tipiniai varikozės simptomai apima:
  • Nuovargis ir sunkumo jausmas kojose.
  • Raumenų mėšlungis, ypač naktį.
  • Patinimas aplink kulkšnis.
  • Skausmas, kuris gali didėti po ilgo stovėjimo.
  • Estetiniai nepatogumai dėl matomų išsiplėtusių venų.

Diagnostika

Varikozės diagnozė dažnai pradedama nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas apžiūri kojas ir klausia apie simptomus. Dažnai naudojami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsinis venų tyrimas, kuris leidžia įvertinti kraujo tekėjimą venose ir nustatyti vožtuvų funkciją. Taip pat gali būti atliekami kiti vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, flebografija, siekiant išsiaiškinti venų būklę.

Gydymas

Varikozės gydymas gali būti tiek medicininis, tiek nemedicininis. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas, fizinis aktyvumas ir venų kompresiniai apavo naudojimas. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vaistus, kurie padeda pagerinti venų tonusą ir sumažinti simptomus. Taip pat yra invaziniai metodai, tokie kaip skleroterapija, lazerinė terapija arba chirurginė intervencija, skirta pašalinti pažeistas venas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip endovaskulinė lazerinė abliacija, tampa vis populiaresnės dėl mažesnio invaziškumo ir greitesnio atsigavimo periodo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas