Dauginė mieloma ir piktybiniai plazminių ląstelių navikai

Anatomija

Dauginė mieloma yra piktybinis plazminių ląstelių navikas, kuris daugiausia veikia kaulų čiulpus, kur formuojamos kraujo ląstelės. Ši liga paveikia imuninę sistemą, kadangi plazminės ląstelės yra atsakingos už antikūnų gamybą. Dėl ligos progresavimo gali būti pažeisti ir kiti organai, tokie kaip inkstai, kepenys ir kaulai, sukeliantys kaulų skausmus ir lūžius. Paveikti gali būti ir kraujo formavimo procesai, dėl ko gali atsirasti anemija ir infekcijos rizika.

Ligos aprašymas

Dauginė mieloma yra reta, tačiau sunki vėžio forma, kuri atsiranda, kai plazminės ląstelės, kurios paprastai gamina antikūnus, pradeda nekontroliuojamai daugintis. Šios ląstelės kaupiasi kaulų čiulpuose, slopindamos normalių kraujo ląstelių gamybą. Liga gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip kaulų pažeidimai, inkstų nepakankamumas ir imuninės sistemos silpnėjimas. Dauginė mieloma yra svarbi, nes ji gali paveikti daugelio sistemų funkcijas ir reikalingas intensyvus gydymas bei priežiūra.

Ligos priežastis

Manoma, kad dauginės mielomos priežastys yra sudėtingos ir apima genetinius, aplinkos ir imunologinius veiksnius. Genetiniai pokyčiai, tokie kaip chromosomų anomalijos, gali prisidėti prie plazminių ląstelių transformacijos į piktybines ląsteles. Be to, ilgalaikis kontaktas su tam tikromis cheminėmis medžiagomis, radiacija ir virusais, pavyzdžiui, žmogaus herpes virusu 8 (HHV-8), taip pat gali būti rizikos veiksniai.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 65 metų žmonės dažniau serga šia liga.
• Rasa: afroamerikiečiai turi didesnę riziką nei baltosios rasės atstovai.
• Genetiniai veiksniai: šeimos anamnezė gali padidinti riziką susirgti.
• Aplinkos veiksniai: ilgalaikis cheminių medžiagų poveikis gali būti rizikos faktorius.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuovargį, kaulų skausmus, anemiją, inkstų problemas, padidėjusią infekcijų riziką, svorio kritimą ir nenormalų kraujo krešėjimą. Simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos stadijos ir komplikacijų.

Diagnostika

Dauginės mielomos diagnozė remiasi įvairiais tyrimais. Pirmiausia atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti M baltymus, kurie yra specifiniai šiai ligai. Taip pat gali būti atliekama kaulų čiulpų biopsija, kad būtų galima patvirtinti plazminių ląstelių buvimą ir jų skaičių. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip rentgeno spinduliai, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), padeda nustatyti kaulų pažeidimus.

Gydymas

Dauginės mielomos gydymas apima įvairias strategijas, pradedant nuo chemoterapijos ir imunoterapijos iki kaulų čiulpų transplantacijos. Naujausios terapijos galimybės apima monokloninius antikūnus, tokius kaip daratumumabas ir elotuzumabas, kurie padeda kovoti su piktybinėmis plazminėmis ląstelėmis. Be to, pacientai gali gauti palaikomąją terapiją, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, įskaitant skausmo valdymą ir kraujo perpylimus. Gydymo planas dažnai pritaikomas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją ir paciento sveikatos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas