Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybiniai navikai

Anatomija

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybiniai navikai yra susiję su kepenų struktūra ir funkcijomis. Kepenys yra didžiausias žmogaus vidaus organas, esantis dešinėje pilvo pusėje, ir atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, įskaitant medžiagų apykaitos procesus, detoksikaciją ir tulžies gamybą. Intrahepatiniai tulžies latakai yra maži kanalai, kurie perneša tulžį, gaminamą kepenyse, į didesnius tulžies latakus ir galiausiai į plonąją žarną. Piktybiniai navikai šiose srityse gali paveikti kepenų funkciją ir sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybiniai navikai apima vėžinius auglius, kurie gali atsirasti tiek kepenyse, tiek tulžies latakuose. Ši liga gali būti labai agresyvi ir dažnai diagnozuojama vėlai, kai gydymo galimybės yra ribotos. Kepenų vėžys gali būti pirminis, tai yra, jis kyla iš pačių kepenų ląstelių, arba antrinis, kai vėžinės ląstelės plinta iš kitų kūno dalių. Intrahepatinių tulžies latakų vėžys, dar vadinamas cholangiokarcinoma, gali sukelti tulžies stagnaciją, kepenų funkcijos sutrikimą ir kitus rimtus simptomus.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys yra susijusios su genetiniais, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniais. Vienas iš pagrindinių mechanizmų, galinčių sukelti kepenų ir tulžies latakų vėžį, yra lėtinė uždegiminė būsena, pavyzdžiui, lėtinis hepatitas ar cirozė. Taip pat dažnai minimi kiti rizikos veiksniai, tokie kaip tulžies latakų obstrukcija, infekcijos (pvz., parazitinės infekcijos), bei tam tikros cheminės medžiagos, turinčios kancerogeninį poveikį.

Rizikos faktoriai

• Chroniškas hepatitas B ir C – šios virusinės infekcijos gali sukelti kepenų uždegimą ir ilgainiui virsti vėžiu.
• Cirozė – kepenų randėjimas, kuris gali atsirasti dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, hepatito ar kitų ligų.
• Amžius – vyresni nei 60 metų žmonės dažniau serga šia liga.
• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė, susijusi su kepenų vėžiu, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti nespecifiniai, tačiau dažnai apima nuovargį, svorio kritimą, apetitą praradimą, pilvo skausmus, gelta (odos ir akių pageltimas), niežulį ir tamsų šlapimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir tulžies latakų obstrukcija, sukelianti stiprų skausmą ir virškinimo sutrikimus.

Diagnostika

Diagnostika apima įvairius tyrimus, kurie padeda nustatyti ligos buvimą ir jos stadiją. Įprastai atliekami kraujo tyrimai, įskaitant kepenų funkcijos tyrimus ir vėžio žymenų nustatymą. Vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), padeda vizualizuoti kepenis ir tulžies latakus. Biopsija gali būti atliekama siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti naviko tipą.

Gydymas

Gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos stadijos ir paciento sveikatos būklės. Pagrindiniai gydymo metodai apima chirurginį naviko pašalinimą, chemoterapiją ir radioterapiją. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma ir tikslinė terapija, kurią sudaro vaistai, skirti specifiniams genetiniams pokyčiams gydyti. Neseniai atsirado ir imunoterapijos galimybės, kurios gali padėti organizmo imuninei sistemai kovoti su vėžio ląstelėmis. Be to, paliatyvus gydymas gali būti taikomas siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę pacientams, kuriems liga jau pažengusi.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas