Kitos inkstų ir šlapimtakių ligos, neklasifikuojamos kitur

Anatomija

Kitos inkstų ir šlapimtakių ligos, neklasifikuojamos kitur, dažniausiai paveikia inkstus ir šlapimtakius, kurie yra svarbūs šlapimo sistemos organai. Inkstai yra poriniai organai, esantys abiejose stuburo pusėse, ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo homeostazėje, filtruoja kraują, šalina toksinus ir reguliuoja elektrolitų pusiausvyrą. Šlapimtakiai, kurie yra vamzdiniai struktūros, jungia inkstus su šlapimo pūslėmis ir leidžia šlapimui tekėti iš inkstų. Ligos, susijusios su šiais organais, gali paveikti jų struktūrą, funkciją ir bendrą organizmo sveikatą.

Ligos aprašymas

Kitos inkstų ir šlapimtakių ligos, neklasifikuojamos kitur, apima įvairias patologijas, susijusias su inkstų ir šlapimtakių funkcija, bet kurios nėra išskirtos į specifines kategorijas. Tai gali būti lėtinės ar ūminės ligos, tokios kaip inkstų akmenys, infekcijos, nefropatijos, cistos ar net navikai. Šios ligos gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, todėl jų diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs sveikatos priežiūros srityje.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys apima infekcijas, genetinius sutrikimus, autoimunines ligas, medžiagų apykaitos sutrikimus ir aplinkos veiksnius, tokius kaip dehidratacija ar netinkama mityba. Be to, inkstų akmenys gali susidaryti dėl kalcio, šlapimo rūgšties ar kitų medžiagų nuosėdų, o tai gali sukelti skausmą ir kitus simptomus. Kai kurių ligų priežastys gali būti nežinomos, tačiau tyrimai rodo, kad paveldimumas gali turėti reikšmės.

Rizikos faktoriai

• Vienas iš pagrindinių rizikos faktorių yra genetinis polinkis į inkstų ligas, kuris gali padidinti ligų atsiradimo tikimybę šeimose.
• Amžius taip pat yra svarbus, nes vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasitaiko inkstų ir šlapimtakių problemų.
• Netinkama mityba, ypač didelis druskos, baltymų ir oksalatų kiekis, gali prisidėti prie inkstų akmenų susidarymo.
• Dehidratacija ir mažas skysčių vartojimas padidina inkstų akmenų atsiradimo riziką.
• Kai kurios medicininės būklės, tokios kaip diabetas ir hipertenzija, taip pat gali padidinti inkstų ligų riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti skausmas apatinėje nugaros dalyje, šlapinimosi sutrikimai, kraujas šlapime, patinimas ir padidėjęs kraujospūdis. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti karščiavimas ir šaltkrėtis, ypač esant infekcijoms.
• Lengvesni simptomai gali apimti diskomfortą ar lengvą skausmą, o sunkesni atvejai gali sukelti stiprų skausmą ir inkstų nepakankamumą.

Diagnostika

Diagnostika dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento istorijos ir fizinio patikrinimo. Gydytojai gali skirti šlapimo ir kraujo tyrimus, kad įvertintų inkstų funkciją ir nustatytų uždegimo požymius. Vaizdavimo metodai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami siekiant vizualizuoti inkstus ir šlapimtakius, kad būtų galima identifikuoti akmenis, cistas ar navikus.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Lengvoms ligoms gali prireikti tik stebėjimo ir gyvenimo būdo pokyčių, tokių kaip padidintas skysčių vartojimas ir mitybos korekcijos. Sunkesniais atvejais gali būti reikalingi vaistai, skirti skausmui malšinti ar infekcijoms gydyti. Chirurginė intervencija gali būti būtina, jei yra dideli inkstų akmenys ar navikai. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip laparoskopinė chirurgija, ir naujų vaistų, kurie gali padėti gydyti lėtines inkstų ligas, tyrimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas