LANREOTIDAS – efektyvus vaistas akromegalijai gydyti

Įvadas

Akromegalija – tai reta liga, kurios dažniausia prie- žastis yra hipofizės adenoma. Būdinga padidėjusi augimo hormono (AH), į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 (IGF-1) sekrecija ir jų sukeliami simptomai. Dažniausiai pacientus vargina širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis di- abetas, kaulų ir sąnarių ligos, miego apnėja [1] – šie sutrikimai taip pat didina ir mirtingumą [2]. Medikamentinis gydymas rekomenduojamas, kai adenomos nepavyksta pil- nai pašalinti arba kai operacinis gydymas negalimas ar pa- cientas jo atsisako [1]. Šiems pacientams pirmo pasirinki- mo gydymas – ilgai veikiantys somatostatino analogai [3, 4]. Vienas jų – lanreotidas. Įrodyta, kad jis sumažina AH ir IGF-1 koncentracijas ir hipofizės adenomos tūrį, todėl ma- žėja simptomų ir gerėja gyvenimo kokybė [5–7]. Lanreoti-do terapinės indikacijos yra ilgalaikis akromegalijos gydy- mas tuo atveju, jeigu po operacijos ir (arba) radioterapijos AH ir (arba) į IGF-1 kiekis kraujyje nesunormalėja arba kai chirurginis gydymas ir (arba) radioterapija nėra tinkami gy- dymo metodai, akromegalijos simptomų lengvinimas [11]. Skiriant somatostatino analogus, dažnai pasiekiama bio- cheminė remisija ir mažėja mirtingumas [8]. Kadangi gydy- mas yra ilgas, svarbu, kad vaisto forma būtų patogi varto- ti. Lanreotidas pateikiamas užpildytuose švirkštuose, todėl pacientas gali vaistą susileisti pats. Farmakologiškai veiks- minga lanreotido koncentracija susidaro leidžiant jį kas 4 savaites [9], tačiau yra studijų, įrodančių, kad daliai paci- entų pakaktų vaistą leisti kas 6–8 savaites [10, 11]. Viena tokių studijų – LEAD (angl. Lanreotide Extended Autogel Duration) [12].

LEAD tyrimo pristatymas

LEAD – tai didelis tarptautinis klinikinis tyrimas, kuriame vertintas saugumas, efektyvumas, klinikinės baigtys skiriant lanreotidą (Somatuline Autogel®) po 120 mg prieš tai oktreotidu LAR 10 mg ar 20 mg gydytiems akromegalija sergantiems pacientams. Tyrimą sudarė 2 fazės. Pirmojoje fazėje skirtos 5 lanreotido po 120 mg injekcijos kas 6 savai- tes, antrojoje – priklausomai nuo IGF-1 koncentracijos pir- mosios fazės pabaigoje, vaistas skirtas kas 4, 6 ar 8 savai- tes. Jei IGF-1 koncentracija pirmos fazės pabaigoje viršijo normą >130 proc., pacientai toliau tyrime nebedalyvavo. Iš viso pirmojoje fazėje dalyvavo 124 pacientai. Iš jų 15 nutraukė tyrimą. Antrojoje fazėje dalyvavo 109, o jį bai- gė – 107 pacientai. Pagrindinės ligonių charakteristikos, su- skirsčius juos į grupes, beveik nesiskyrė, tačiau kas 8 savai- tes gaunančių vaistą grupėje buvo kiek daugiau moterų nei kitose grupėse. Pagrindinės ligonių charakteristikos patei- kiamos 1 lentelėje. Iki tyrimo vidutinė gydymo oktreotidu LAR trukmė buvo 2,5 metų, o 20 mg dozę gavo 80,5 proc. pacientų. Pirminėje analizėje 94 iš 124 (75,8 proc.) pacientų, gy- dymą skiriant kas 6 ar kas 8 savaites, IGF-1 koncentracija po 48 savaičių pasiekė normos ribas.

Analizuojant antrinius tikslus, 110 iš 124 (88,7 proc.) pacientų pasiekta normali IGF-1 koncentracija po 24 savaičių, gydymą skiriant kas 6 savaites (pirmosios fazės pabaigoje). 25 iš 124 (20,2 proc.) pacientų labiausiai ištęsto gydymo grupėje (vaistą ski- riant kas 8 savaites) po 48 savaičių pasiekė normalią IGF-1 koncentraciją. Individualiai paskirsčius dozavimo intervalus, normalias IGF-1 koncentracijas po 48 savaičių pasiekė 13 iš 13 (100 proc.) vaistą gavusių kas 4 savaites, 67 iš 70 (96 proc.) – kas 6 savaites, 25 iš 26 (96 proc.) – kas 8 savaites. Dauguma pacientų pasiekė gerą AH kontrolę – <2,5 μg/l koncentraciją bei normalią IGF-1 koncentraci- ją po 24 savaičių, vaistą skiriant kas 6 savaites (pirmosios fazės pabaigoje). 105 iš 112 (kurių duomenys turimi) pa- cientų pasiekė <2,5 μg/l AH koncentraciją, o 103 iš 112 – normalias AH ir IGF-1 koncentracijas. Dauguma pacientų pirmojoje tyrimo fazėje pasiekė ypač mažas AH koncen- tracijas –

Vidutinė AH koncentracija buvo gana stabili, ypač vaistą skiriant kas 6 savaites. Akromegalijos simptomai, vertinti pagal PASQ klau- simyną, kiek pasikeitė. Pradinis balas vidutiniškai buvo 12,9, po 24 savaičių – 12,8, po 48 savaičių – 14,0. Indivi- dualios šio klausimyno vertės išliko daugmaž stabilios per visą tyrimą (PASQ klausimynas susideda iš 6 ligai specifiš- kų klausimų, į kurios atsakymai vertinami nuo 0 iki 8 balų, ir 7 klausimų apie bendrą sveikatos būklę, į kuriuos atsa- kymai vertinami nuo 0 iki 10 bal). Pirmieji 6 klausimai padeda įvertinti šiuos simptomus: galvos skausmą, padidėjusį prakaitavimą, sąnarių skausmą, nuovargį, minkštųjų audi- nių paburkimą, galūnių silpnumą. Kuo didesnis balų skai- čius surenkamas, tuo paciento būklė ir simptomai yra sun- kesni). AcroQoL klausimyno (dar vienas klausimynas akro- megalijos sunkumui vertinti) vertės pradžioje, po 24 ir 48 savaičių, palyginti dozavimo intervalus, nesiskyrė. Apie nepageidaujamas reakcijas pranešė 91 iš 124 (73,4 proc.) pacientų. Jų dažniai nei tarp dozės interva- lų grupių, nei tarp tyrimo fazių nesiskyrė. Dažniausiai tai buvo tulžies pūslės akmenligė (11,3 proc.) ir viduriavimas (10,5 proc.).

Apibendrinimas

LEAD tyrime pasiektas didelis geros biocheminės kontrolės, gydant lanreotidu (Somatuline Autogel®), dažnis tiek skiriant kas 6, tiek kas 8 savaites pacientams, anksčiau gydytiems oktreotidu LAR 10 mg ar 20 mg dozėmis kas 4 savaites. Toks gydymas ilgesniais lanreotido skyrimo inter- valais yra alternatyva pacientams, kuriems pavyko pasiekti gerą ligos kontrolę oktreotidu LAR.

Žurnalo INTERNISTAS priedas ENDOKRININIŲ LIGŲ AKTUALIJOS, 2016m.