STRESAS IR AUTOIMUNINĖS LIGOS: KAIP SAU PADĖTI?

2023-10-26 |

Reumatoidinis artritas, diabetas, psoriazė, hipotiroidizmas, sisteminė raudonoji vilkligė, išsėtinė sklezorė – tai tik nedidelė dalis autoimuninių ligų, kurių šiuo metu žinoma daugiau nei šimtas. Šios ligos stipriai pablogina gyvenimo kokybę, tačiau gera žinia yra ta, kad yra būdų, kaip galima sau padėti.

Įprasta autoimunines ligas gydyti imuninių atsakų nuslopinimu galingais vaistais. Nors jie padeda pajausti palengvėjimą, dažnai poveikis esti tik dalinis, trumpalaikis, be to, kyla šalutinių poveikių pavojus.

Funkcinės medicinos specialistai autoimuninėmis ligomis sergančius pacientus ragina didelį dėmesį skirti organizmo funkcijoms atkurti. Be visavertės mitybos ir fizinių pratimų svarbu ir streso valdymas, grynas oras ir deguonis, bendravimas.

Kaip streso prevencijai gali padėti poilsis Birštone su procedūromis? O gal geresnis pasirinkimas – poilsis Druskininkuose su procedūromis? Apžvelkime streso daromą įtaką ir rekomenduojamas atsipalaidavimo priemones, rekomenduojamas autoimuninėmis ligomis sergantiems pacientams plačiau.

KAIP STRESAS VEIKIA AUTOIMUNINES LIGAS?

Kai kurie žmonės puikiai jaučia, kada ir kaip juos veikia stresas. Tam tikras fizinis poveikis pasijunta gana greitai ir akivaizdžiai, pavyzdžiui, virškinimo sutrikimai, galvos skausmas, greitas širdies plakimas, emocinis valgymas, irzlumas ir panašiai. Tačiau tam tikras streso poveikis nėra juntamas iškart ir žaloja organizmą slapta.

Organizmas į stresą gali reaguoti dviem pagrindiniais būdais, teigia garsi JAV gydytoja, prevencinės medicinos specialistė Susana Blum. „Pirmasis – nervų sistemos atsakas, o antrasis – hormonų aktyvinimas, kurių svarbiausi yra kortizolis ir adrenalinas, abu gaminami antinksčiuose.“

Pirmuoju atveju, kai veikia stresas, simpatinė nervų sistema tiesiogiai stimuliuoja širdį. Taip pacientas jaučia padidėjusį širdies susitraukimų dažnį. Antinksčiai išskiria hormoną adrenaliną, kuris taip pat skatina širdies susitraukimus. Taip veikiami visi organai, susiję su „bėk arba ginkis“ atsaku.

Antruoju atveju, reaguodamas į stresą organizmas įjungia hormoninių reakcijų grandinę, kuri prasideda smegenyse. Stipriausiu poveikiu organizmui pasižymi kortizolis, kuris didina gliukozės koncentraciją kraujyje, taip paruošdamas kūną pavojui ir galimai traumai.

Labai svarbu suprasti šias dvi reakcijas į stresą, nes sąsaja tarp streso ir hormonų gali būti esminė, siekiant sukontroliuoti autoimunines ligas. Stresas gali sutrikdyti imuninės sistemos pusiausvyrą ir sukelti ar pasunkinti autoimunines ligas.

Kiekvieno sergančio autoimunine liga paciento tikslas turėtų būti susigrąžinti streso atsaką, kad jis atgautų atsparumą ir lankstumą. Būtina išmokti panaudoti atsipalaidavimo sistemas ir išjungti hormonus bei neurosiuntiklius, sukeliančius ilgalaikio streso sukeliamą žalą. 

KAIP VALDYTI STRESĄ IR ATKURTI PUSIAUSVYRĄ?

Svarbu suprasti, kad stresiniai įvykiai ar stresą kelianti aplinka tėra vienas iš organizmą neigiamai veikiančių veiksnių. Jei tinkamai nesirūpinate savimi, nepaisote darbo ir poilsio režimo, nemokate atsipalaiduoti ir jaučiate bendravimo stygių, tikėtina, kad jūsų streso sistema vis dar pernelyg aktyvi.

Garsi JAV gydytoja, prevencinės medicinos specialistė Susan Blum bestseleriu tapusioje knygoje „Imuninės sistemos stiprinimo planas“ rekomenduoja atgauti streso sistemos pusiausvyrą, vadovaujantis šiais metodais:

  • Pakeiskite savo stresą keliančią aplinką. Užrašų knygelėje pasižymėkite didžiausią stresą keliančių dalykų sąrašą, aprašykite kiekvieną punktą plačiau ir užsirašykite būdus, kaip galėtumėte pakeisti situaciją. Galbūt verta išdrįsti pasikalbėti su darbdaviu apie tai, kaip jaučiatės, sumažinti darbų krūvį ar net pakeisti darbą į tokį, kuris nereikalautų tiek daug jėgų.
  • Raskite paprastų būdų kasdien atsipalaiduoti. Tai gali būti nedideli, tačiau reikšmingą poveikį savijautai darantys ritualai. Išsimaudykite vonioje su aromatinėmis žvakėmis, medituokite, išeikite pasivaikščioti, pasimankštinkite, susitikite su drauge, pagalvokite apie mėgstamą laisvalaikio veiklą. 

Savaitgaliais pasirinktas poilsis Birštone ar kituose gamtos apsuptuose kampeliuose padės į savaitės darbus įsitraukti ramiau. „Turite kasdien rasti laiko, kai streso sistema išjungta, kad dvasia ir kūnas pailsėtų“, - teigia gydytoja Susan Blum.

  • Pakeiskite stresą keliančią aplinką papildomais šaltiniais. Mokykitės dvasios ir kūno medicinos metodų, pavyzdžiui, meditacijų ar vizualizacijų. Semkitės išminties ir praktikų iš knygų, įrašų internete, savaitgalio stovyklų. Kasdien praktikuojami pratimai padės įgusti ir išmokti nusiraminti stresą keliančių gyvenimiškų situacijų metu.
  • Pakeiskite gyvenseną su specialistų pagalba. Naujų įgūdžių išmokti daug lengviau iš patyrusio specialisto. Susiraskite jums labiausiai priimtiną mokytoją: trenerį, psichoterapeutą, psichologą ar kineziterapeutą. Leiskite kitiems pasirūpinti jūsų atsipalaidavimu ir apsilankykite masažo, akupunktūros ar kitose kūno procedūrose.
  • Raskite laiko ilgesniems atotrūkiams nuo kasdienybės. Išvykite toliau nuo miesto, pavyzdžiui, į nuostabios gamtos apsuptyje įsikūrusius kurortus. Poilsis Druskininkuose ar Birštone su procedūrų kursu ir medicinos profesionalų priežiūra ypač rekomenduojamas tiems, kurie nori pasiekti rezultatų ir patirti visapusį kūno bei dvasios atsipalaidavimą per kiek įmanoma mažesnį laiką.