Riebalų rūgštys

Tai – monokarboksirūgštys, turinčios 4–36 anglies atomus. Retai būna laisvos, dažniausiai yra esterintos. Bendra formulė:

Sisteminiuose riebalų rūgščių pavadinimuose anglies atomai pradedami numeruoti nuo karboksigrupės anglies atomo, kuris žymimas 1. Nesisteminiuose pavadinimuose anglies atomai žymimi graikų abėcėlės raidėmis α, β, γ. α pažymimas anglies atomas, sujungtas su karbonilgrupės anglies (C-2) atomu. Daugiausiai paplitusios nešakotą grandinę turinčios riebalų rūgštys, kurių molekulės turi lyginį anglies atomų skaičių. Riebalų rūgštys gali būti sočiosios ir nesočiosios. Svarbiausios žmogaus organizme sočiosios riebalų rūgštys yra lauro (C-12), miristo (C-14), palmitino (C-16), stearino (C-18) rūgštys. Nesočiosios riebalų rūgštys gali turėti vieną ar kelis dvigubuosius ryšius. Labai svarbios organizmo vystymuisi yra polinesočiosios – linolo (C-18:2), linoleno (C-18:30), arachidono (C-20:4) riebalų rūgštys.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė