β oksidacija

Laisvųjų riebalų oksidacija intensyviausiai vyksta kepenyse, inkstų, širdies raumens, riebalinio audinio, griaučių raumenų ir kt. ląstelėse. Riebalų rūgštims (ilgosios grandinės), įeinančioms į trigliceridų struktūrą, tenka 95 proc. visos trigliceriduose sukauptos energijos ir tik apie 5 proc. jos tenka gliceroliui. Apie 1904 m. F. Knopas (vėliau Linenas), atlikę originalius tyrimus (šunims sušerdavo nešakotosios grandinės riebalų rūgštis, kurių karboksilgrupės anglies atomas buvo prijungtas prie fenilo), nustatė, kad riebalų rūgščių molekulė trumpėja nuo acil-KoA galo ne po vieną, o po du anglies atomus, t. y. riebalų rūgštis skyla oksiduojant jos β anglies atomą. Todėl riebalų rūgščių oksidacija vadinama dar β oksidacija. Atskilus acetil-KoA, riebalų rūgštis sutrumpėja dviem anglies atomais. Tada vėl oksiduojamas sutrumpėjusios riebalų rūgšties b anglies atomas, ir procesas kartojamas tol, kol susidaro sviesto rūgštis. Ji oksiduojasi iki acetoacetil-KoA, kuris suskyla į dvi acetil-KoA molekules. Pavyzdžiui, palmitoil-KoA oksidacijos metu susidaro 8 acetil-KoA.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė