Širdies ritmo sutrikimai

Anatomija

Širdies ritmo sutrikimai tiesiogiai susiję su širdies anatomija, ypač su širdies elektrinėmis struktūromis, kurios generuoja ir perduoda elektrinius impulsus. Širdis turi keturis kamerų tipus: dvi prieširdžius ir dvi skilvelius. Širdies impulso generavimas prasideda nuo sinuso mazgo, esančio dešiniajame prieširdyje, kuris veikia kaip natūralus širdies laidininkas. Sutrikus šio mazgo funkcijai arba kitoms laidumo sistemoms, gali atsirasti ritmo sutrikimai. Paveiktos gali būti ir širdies raumenų ląstelės, kurios, priklausomai nuo sutrikimo tipo, gali reaguoti skirtingai, sukeldamos įvairius simptomus ir pasekmes organizmui.

Ligos aprašymas

Širdies ritmo sutrikimai yra grupė ligų, kurios apima bet kokius širdies ritmo pokyčius, įskaitant per greitą (tachikardiją), per lėtą (bradikardiją) ir nereguliarų (aritmiją) širdies plakimą. Šie sutrikimai gali turėti įvairių priežasčių ir gali pasireikšti skirtingais būdais. Širdies ritmo sutrikimai yra svarbūs, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant širdies nepakankamumą, insultą ar net staigią mirtį. Dėl šios priežasties, laiku diagnozuoti ir gydyti šiuos sutrikimus yra gyvybiškai svarbu.

Ligos priežastis

Pagrindinės širdies ritmo sutrikimų priežastys apima širdies ligas, tokias kaip koronarinių arterijų liga, širdies vožtuvų ligos, hipertenzija ir širdies raumens ligos. Be to, sutrikimus gali sukelti elektrolitų disbalansas, hormonų pokyčiai, stresas, alkoholio vartojimas, tam tikri vaistai ir kitos ligos, pavyzdžiui, skydliaukės sutrikimai. Šie veiksniai gali paveikti širdies elektrinę sistemą, sukelti nepageidaujamus elektrinius impulsus ir sutrikdyti normalų širdies ritmą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria širdies ritmo sutrikimus dėl natūralių širdies pokyčių.
• Širdies ligos – tokios kaip koronarinė širdies liga, kurios metu sumažėja kraujo pritekėjimas į širdį.
• Diabetas – gali paveikti širdies ir kraujagyslių sveikatą, didindamas komplikacijų riziką.
• Rūkymas – tabako vartojimas padidina širdies ligų riziką ir gali sukelti ritmo sutrikimus.
• Stresas – ilgalaikis stresas gali paveikti širdies ritmą ir sukelti aritmijas.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti širdies plakimo pojūtis (palpitacijos), dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, galvos svaigimas ir net sąmonės netekimas. Simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo ir sunkumo. Kai kurie pacientai gali patirti lengvus simptomus, o kiti gali jausti sunkius ir pavojingus simptomus, reikalaujančius skubios medicininės pagalbos.

Diagnostika

Širdies ritmo sutrikimų diagnozavimui naudojami keli tyrimai. Pirmiausia, gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir anamnezę, siekdamas išsiaiškinti simptomus ir rizikos veiksnius. Dažniausiai naudojami elektrokardiograma (EKG), kuri registruoja širdies elektrinį aktyvumą, ir Holterio monitoravimas, kuris leidžia stebėti širdies ritmą per 24 valandas. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, echokardiograma ir streso testai, siekiant įvertinti širdies funkciją ir nustatyti galimas priežastis.

Gydymas

Širdies ritmo sutrikimų gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo ir sunkumo. Gydymo galimybės apima vaistus, tokius kaip beta blokatoriai, antiaritminiai vaistai ir antikoaguliantai, kurie padeda stabilizuoti širdies ritmą ir sumažina komplikacijų riziką. Taip pat gali būti taikomos nemedicininės priemonės, pvz., gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveika mityba, fizinis aktyvumas ir streso valdymas. Sunkesniais atvejais gali prireikti invazinių procedūrų, tokių kaip abliacija arba širdies stimuliatorius. Naujausios terapijos galimybės apima genų terapiją ir naujas technologijas, skirtas širdies ritmo stebėjimui ir gydymui.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas