1 tipo cukrinis diabetas su nepatikslinta komplikacija

Anatomija

1 tipo cukrinis diabetas yra autoimuninė liga, kuri pažeidžia kasą, konkrečiai Langerhanso salelių beta ląsteles. Šios ląstelės yra atsakingos už insulino gamybą, kuris yra būtinas gliukozės metabolizmui organizme. Pažeidus šias ląsteles, sumažėja insulino gamyba, o tai sukelia hiperglikemiją – padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje. Dėl to gali būti paveikti kiti organai ir sistemos, tokie kaip širdies ir kraujagyslių sistema, inkstai, nervų sistema ir akys, o ilgalaikės komplikacijos gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

1 tipo cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, kuri dažniausiai pasireiškia vaikystėje ar jaunystėje, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Tai autoimuninė būklė, kai imuninė sistema klaidingai atakuoja ir naikina beta ląsteles, gaminančias insuliną. Insulinas yra hormoninis reguliatorius, leidžiantis gliukozei patekti į ląsteles, kur ji naudojama energijai gauti. Dėl insulino trūkumo organizmas negali tinkamai metabolizuoti gliukozės, kas sukelia įvairias komplikacijas, įskaitant širdies ligas, inkstų nepakankamumą ir nervų pažeidimus. Ši liga yra svarbi, nes ji reikalauja nuolatinės priežiūros ir gydymo, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų.

Ligos priežastis

1 tipo cukrinio diabeto priežastys yra sudėtingos ir dažnai nėra visiškai suprantamos. Manoma, kad liga išsivysto dėl genetinių veiksnių, kartu su aplinkos veiksniais, tokiais kaip virusinės infekcijos (pvz., Coxsackie virusas) ar autoimuninės reakcijos. Genetinis polinkis gali padidinti riziką, tačiau ne visi, turintys genetinį paveldėjimą, suserga šia liga. Taip pat pastebėta, kad tam tikros aplinkos sąlygos gali sukelti ligos išsivystymą tiems, kurie yra genetiškai linkę.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali padidinti riziką, nes liga dažnai pasitaiko tarp artimų giminaičių.
• Aplinkos veiksniai – virusinės infekcijos, ypač vaikystėje, gali sukelti autoimuninę reakciją, kuri pažeidžia beta ląsteles.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys kitų autoimuninių ligų, gali turėti didesnę riziką susirgti 1 tipo cukriniu diabetu.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima nuolatinį troškulį, dažną šlapinimąsi, nuovargį ir svorio kritimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir sunkesni simptomai, tokie kaip ketonų acidozė, kuri gali sukelti vėmimą, pilvo skausmą ir net sąmonės netekimą.

Diagnostika

1 tipo cukrinio diabeto diagnozė paprastai pradedama nuo kraujo tyrimų, kurie matuoja gliukozės lygį. Pagrindiniai tyrimai apima gliukozės kiekio kraujyje matavimą nevalgius, gliukozės tolerancijos testą ir HbA1c tyrimą, kuris parodo vidutinį gliukozės kiekį per paskutinius tris mėnesius. Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti autoimuninius žymenis, kurie rodo, kad organizmas puola savo beta ląsteles.

Gydymas

1 tipo cukrinio diabeto gydymas apima insulino terapiją, kuri yra būtina siekiant kontroliuoti gliukozės lygį kraujyje. Insulinas gali būti skiriamas įvairiomis formomis, įskaitant injekcijas ar insulino pompas. Be insulino, svarbu ir sveika mityba, fizinė veikla bei nuolatinis gliukozės lygio stebėjimas. Naujausios terapijos galimybės apima pažangias insulino sistemas, kurios automatiškai reguliuoja insulino dozes, taip pat naujas medžiagas, tokias kaip GLP-1 receptoriniai agonistai, kurie gali padėti kontroliuoti gliukozės lygį ir sumažinti svorį. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti ir prižiūrėti galimas komplikacijas, kad būtų užtikrinta geresnė gyvenimo kokybė.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas