Alzheimerio liga

Anatomija

Alzheimerio liga yra neurodegeneracinė liga, kuri paveikia smegenis, ypač sritis, atsakingas už atmintį, mąstymą ir elgesį. Liga dažniausiai pažeidžia hipokampą, kuris yra svarbus atminties formavimui, ir žievę, atsakingą už aukštesnio lygio kognityvines funkcijas. Su ligos progresavimu smegenų ląstelės nyksta, sumažėja smegenų tūris, o tai sukelia įvairius neurologinius sutrikimus. Taip pat pastebima, kad Alzheimerio liga gali paveikti neurotransmiterių sistemas, ypač acetilcholino, kuris yra svarbus atminties ir mokymosi procesams.

Ligos aprašymas

Alzheimerio liga yra progresuojanti liga, kuri sukelia atminties praradimą, mąstymo sutrikimus ir elgesio pokyčius. Tai yra dažniausia demencijos forma, paveikianti vyresnio amžiaus žmones. Ši liga vystosi palaipsniui, pradedant nuo lengvų atminties sutrikimų ir galiausiai sukeliant sunkius kognityvinius deficitus, kurie gali trukdyti kasdienei veiklai. Alzheimerio liga yra svarbi, nes ji ne tik daro didelę įtaką pacientų gyvenimo kokybei, bet ir kelia didelį iššūkį šeimoms bei sveikatos priežiūros sistemoms visame pasaulyje.

Ligos priežastis

Alzheimerio ligos priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad ji yra susijusi su keliomis biocheminėmis ir genetinėmis anomalijomis. Pagrindinės ligos priežastys gali būti: amiloido plokštelių susikaupimas smegenyse, neurofibrilinių gijų formavimasis ir uždegiminiai procesai. Be to, genetiniai veiksniai, tokie kaip APOE ε4 alelio buvimas, gali padidinti ligos riziką. Taip pat manoma, kad aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, patiriamas stresas ir gyvenimo būdo pasirinkimai, gali turėti įtakos ligos vystymuisi.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni nei 65 metų žmonės turi didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga.
• Genetika – šeimos anamnezė, ypač jei artimi giminaičiai sirgo šia liga.
• Širdies ir kraujagyslių ligos – aukštas kraujospūdis, diabetas ir cholesterolio kiekio padidėjimas gali padidinti riziką.
• Žemas išsilavinimas – mokymosi ir pažinimo galimybių stoka gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
• Priklausomybė nuo alkoholio ir rūkymas – šie veiksniai gali pakenkti smegenų sveikatai ir padidinti ligos riziką.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali apimti lengvą atminties praradimą, sunkumus prisimenant neseniai įvykius ar informaciją.
• Vėlesniuose etapuose pacientai gali patirti orientacijos praradimą, sunkumų kalbant ir rašant, bei elgesio pokyčius, tokius kaip dirglumas ir depresija.
• Galutinėse ligos stadijose pacientai gali prarasti gebėjimą bendrauti, savarankiškai atlikti kasdienius darbus ir gali prireikti visapusiškos priežiūros.

Diagnostika

Alzheimerio ligai diagnozuoti naudojami įvairūs metodai, įskaitant klinikinius neurologinius tyrimus, atminties ir pažinimo testus, taip pat vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT (magnetinio rezonanso tomografija) ar PET (pozitronų emisijos tomografija). Be to, gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad pašalintų kitas galimas demencijos priežastis. Svarbu, kad diagnozė būtų nustatyta kuo anksčiau, kad būtų galima pradėti gydymą ir planuoti pacientų priežiūrą.

Gydymas

Šiuo metu nėra gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti Alzheimerio ligą, tačiau yra keletas gydymo galimybių, kurios gali padėti valdyti simptomus. Medicininiai sprendimai apima vaistus, tokius kaip cholinesterazės inhibitoriai (pvz., donepezilis, rivastigminas) ir NMDA receptorių antagonistai (pvz., memantinas), kurie gali pagerinti atmintį ir pažinimą. Be to, nemedicininiai sprendimai, tokie kaip kognityvinė terapija, fizinė veikla ir socialinė integracija, taip pat gali turėti teigiamą poveikį pacientų gyvenimo kokybei. Naujausios tyrimų kryptys apima imunoterapiją ir biologinius preparatus, kurie gali padėti sumažinti amiloido plokštelių kaupimąsi smegenyse.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas