Alkoholizmas

Anatomija

Alkoholizmas, kaip lėtinė liga, paveikia įvairias žmogaus kūno sistemas ir organus. Pirmiausia, alkoholis turi didelį poveikį nervų sistemai, ypač smegenims. Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti neurologinius sutrikimus, tokius kaip atminties praradimas, nuotaikos svyravimai ir kognityviniai sutrikimai. Be to, alkoholis veikia kepenis, sukelia jų pažeidimus, tokius kaip steatozė (riebalų kaupimasis), alkoholinė hepatitas ir cirozė. Širdies ir kraujagyslių sistema taip pat kenčia, nes alkoholis gali sukelti hipertenziją, aritmijas ir kitas širdies ligas. Galiausiai, alkoholis gali turėti neigiamą poveikį virškinimo sistemai, ypač skrandžiui ir kasai, sukeldamas gastritą, pankreatitą ir kitas ligas.

Ligos aprašymas

Alkoholizmas yra lėtinė liga, kuriai būdingas nekontroliuojamas alkoholio vartojimas, nepaisant neigiamų padarinių sveikatai, socialiniam gyvenimui ir psichologinei būklei. Ši liga pasižymi fizine ir psichine priklausomybe nuo alkoholio, o jos simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki sunkių abstinencijos simptomų, kurie gali būti gyvybei pavojingi. Alkoholizmas yra svarbi problema, nes jis gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, socialinių ir ekonominių problemų, o taip pat didina savižudybių ir nusikaltimų skaičių.

Ligos priežastis

Alkoholizmo priežastys gali būti įvairios ir sudėtingos. Pagrindinės priežastys apima genetiką, psichologinius veiksnius, socialinę aplinką ir gyvenimo būdą. Genetiniai tyrimai rodo, kad tam tikri genai gali padidinti asmens polinkį į alkoholizmą. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresija, nerimas ir stresas, taip pat gali prisidėti prie alkoholio vartojimo. Be to, socialinė aplinka, tokia kaip šeimos tradicijos, draugų įtaka ir kultūriniai normatyvai, gali skatinti arba slopinti alkoholio vartojimą.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija alkoholizmo gali padidinti riziką.
• Psichologinės problemos – asmenys, turintys psichikos sutrikimų, dažniau linkę vartoti alkoholį.
• Amžius – jauni žmonės dažniau eksperimentuoja su alkoholiu, o tai gali sukelti priklausomybę.
• Socialinė aplinka – draugų ir šeimos įtaka gali skatinti arba slopinti alkoholio vartojimą.
• Ekonominė būklė – žemesnė ekonominė padėtis gali didinti alkoholio vartojimo riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai alkoholizmo simptomai apima nuolatinį alkoholio vartojimą, nesugebėjimą kontroliuoti vartojimo, abstinencijos simptomus, pavyzdžiui, drebulį, prakaitavimą, nerimą ir pykinimą. Kiti simptomai gali būti socialinių santykių problemos, darbo praradimas ir psichologiniai sutrikimai, tokie kaip depresija ir nerimas. Sunkiu atveju gali pasireikšti delirium tremens, kuris gali būti gyvybei pavojingas.

Diagnostika

Alkoholizmo diagnozė dažniausiai remiasi klinikiniu vertinimu, kurio metu gydytojas analizuoja paciento istoriją, simptomus ir elgesį. Yra keletas standartizuotų vertinimo instrumentų, tokių kaip AUDIT (Alcohol Use Disorders Identification Test) ir CAGE klausimynas, kurie padeda nustatyti alkoholio vartojimo problemas. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti kepenų funkciją ir nustatyti, ar yra kitų sveikatos problemų, susijusių su alkoholio vartojimu.

Gydymas

Alkoholizmo gydymas apima įvairius metodus, kurie gali būti medicininiai ir nemedicininiai. Medicininis gydymas dažnai apima vaistų, tokių kaip disulfiramas, naltreksonas ir akamprozatas, vartojimą, kurie padeda sumažinti alkoholio troškimą ir abstinencijos simptomus. Nemedicininiai gydymo metodai apima psichoterapiją, grupines terapijas, tokias kaip „Anoniminiai alkoholikai“, ir socialinę paramą. Naujausi tyrimai rodo, kad integruotas požiūris, apimantis tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus, gali būti ypač efektyvus gydant alkoholizmą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas