Demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis
Anatomija
Demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis, dažniausiai paveikia smegenis ir nervų sistemą. Ši liga gali sukelti struktūrinius pokyčius smegenyse, tokius kaip neuronų praradimas ir smegenų audinių atrofija. Paveikti regionai gali apimti hipokampą, kuris yra atsakingas už atmintį, ir žievę, kuri dalyvauja pažinimo funkcijose. Su šiais pokyčiais gali būti susijęs sumažėjęs neurotransmiterių, tokių kaip acetilcholinas, kiekis, kas dar labiau prisideda prie pažinimo sutrikimų.
Ligos aprašymas
Demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis, apima kognityvinius sutrikimus, kurie kyla dėl įvairių ligų, tokių kaip Parkinsono liga, Huntingtono liga ar smegenų traumų. Ši liga pasižymi pažinimo funkcijų, tokių kaip atmintis, mąstymas ir socialinė sąveika, pablogėjimu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad demencija nėra pati liga, o simptomų kompleksas, atsirandantis dėl kitų neurologinių sutrikimų. Šios ligos padariniai gali turėti didelį poveikį pacientų gyvenimo kokybei ir jų artimiesiems.
Ligos priežastis
Demenciją, sergant kitomis ligomis, gali sukelti įvairūs veiksniai. Pagrindinės priežastys apima neurodegeneracinius procesus, kurie sukelia neuronų mirtį, uždegiminius procesus smegenyse, kraujotakos sutrikimus ir genetikos faktorius. Taip pat svarbūs yra aplinkos veiksniai, tokie kaip galvos traumos, infekcijos ar toksinai, kurie gali prisidėti prie šios ligos vystymosi.
Rizikos faktoriai
- Amžius: vyresni žmonės dažniau susiduria su demencija, nes su amžiumi didėja neuronų degeneracijos rizika.
- Genetika: šeimos anamnezėje esantys demencijos atvejai gali rodyti genetinę polinkį.
- Gyvenimo būdas: nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir rūkymas gali padidinti demencijos riziką.
- Kitų ligų buvimas: tokios ligos kaip diabetas, hipertenzija ir širdies ligos gali prisidėti prie demencijos vystymosi.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai gali būti atminties praradimas, sunkumai planuojant ar sprendžiant problemas, kalbos sutrikimai, orientacijos praradimas laike ir erdvėje, emocijų svyravimai ir socialinė izoliacija. Simptomai gali progresuoti nuo lengvų atminties sutrikimų iki sunkios demencijos, kai asmuo nebegali savarankiškai atlikti kasdienių užduočių.
Diagnostika
Demencijos diagnozavimas dažnai remiasi išsamiu medicininiu istorijos tyrimu, neurologiniu įvertinimu ir kognityviniais testais. Gydytojai gali atlikti vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT ar KT, kad įvertintų smegenų struktūrą ir nustatytų galimus pažeidimus. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant pašalinti kitas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.
Gydymas
Demencijos gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu gali būti skiriami vaistai, tokie kaip cholinesterazės inhibitoriai, kurie padeda gerinti atmintį ir pažinimo funkcijas. Taip pat gali būti naudojami vaistai, skirti emociniams simptomams, tokiems kaip depresija ar nerimas, gydyti. Nemedicininiai gydymo būdai apima terapijas, skirtas socialiniam įsitraukimui, kognityvinę rehabilitaciją ir šeimos palaikymo grupes. Naujovės, tokios kaip neuroprotektinės terapijos ir naujos kartos vaistai, taip pat yra tiriamos, siekiant pagerinti pacientų būklę.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas