Depresinis epizodas

Anatomija

Depresinis epizodas yra psichinė liga, kuri veikia žmogaus emocinę ir psichologinę būseną. Ši liga susijusi su smegenų struktūromis ir funkcijomis, ypač su tomis, kurios atsakingos už nuotaiką, emocijas ir elgesį. Pagrindinės paveiktos smegenų dalys yra priekinė žievė, amygdala ir hipokampas. Priekinė žievė dalyvauja sprendimų priėmime ir emocijų reguliavime, o amygdala yra svarbi emocijų, tokių kaip baimė ir liūdesys, apdorojimui. Hipokampas, kuris yra susijęs su atmintimi ir mokymusi, taip pat gali būti paveiktas, kas gali prisidėti prie depresijos simptomų, tokių kaip atminties praradimas arba sunkumai koncentruojantis.

Ligos aprašymas

Depresinis epizodas yra rimta psichinė liga, kuri gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar socialinės padėties. Ši liga pasižymi ilgalaikiu liūdesiu, apatija ir energijos stoka, kurie gali trukti kelias savaites ar net mėnesius. Depresija gali turėti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui, įskaitant darbą, santykius ir fizinę sveikatą. Ši liga yra svarbi dėl jos didelio paplitimo ir galimo poveikio asmenų gyvenimo kokybei, todėl svarbu ją atpažinti ir gydyti.

Ligos priežastis

Depresinio epizodo priežastys gali būti sudėtingos ir apima tiek biologinius, tiek psichologinius veiksnius. Viena iš pagrindinių priežasčių yra cheminiai pokyčiai smegenyse, ypač neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, disbalansas. Be to, genetiniai faktoriai taip pat gali turėti įtakos, nes depresija gali būti paveldima. Psichologinės traumos, stresinės gyvenimo situacijos, tokios kaip skyrybos, darbo praradimas ar artimojo netekimas, taip pat gali sukelti depresinį epizodą. Socialiniai veiksniai, tokie kaip izoliacija ar socialinė atskirtis, taip pat prisideda prie ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – jei šeimoje buvo depresijos atvejų, rizika susirgti didėja.
• Psycho-socialinės traumos – patirtos stresinės situacijos, tokios kaip praradimai ar smurtas, gali sukelti depresiją.
• Fizinės sveikatos problemos – lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar širdies ligos, gali didinti depresijos riziką.
• Socialinė izoliacija – žmonės, kurie jaučiasi vieniši ar socialiai atskirti, yra labiau linkę į depresiją.

Simptomai

• Liūdesys – nuolatinis liūdesio jausmas, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites.
• Apatija – interesų praradimas kasdieninėse veiklose, kuriose anksčiau buvo džiaugiamasi.
• Energinis nuovargis – nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, net ir po poilsio.
• Koncentracijos sunkumai – sunkumai susikaupti ir priimti sprendimus.
• Miego sutrikimai – nemiga arba per didelis miegas.
• Valgymo sutrikimai – apetito praradimas arba persivalgymas.
• Mintys apie mirtį ar savižudybę – rimtas simptomas, kuris reikalauja skubios pagalbos.

Diagnostika

Depresinio epizodo diagnostika dažnai remiasi išsamia paciento istorija ir simptomų vertinimu. Psichiatras ar psichologas gali atlikti standartizuotus testus, tokius kaip Becko depresijos inventorius arba Hamiltono depresijos skalė, kad įvertintų depresijos sunkumą. Taip pat gali būti atliekami medicininiai tyrimai, siekiant pašalinti kitų ligų, kurios gali sukelti panašius simptomus, galimybę.

Gydymas

Depresinio epizodo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažnai skiriami antidepresantai, kurie gali padėti subalansuoti neurotransmiterių lygį smegenyse. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma, padedanti žmonėms suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius. Be to, gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip fizinė veikla, sveika mityba ir socialinė parama, gali turėti teigiamą poveikį. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinių medžiagų tyrimai, taip pat yra tiriamos kaip potencialūs gydymo metodai.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas