Kiti neuroziniai sutrikimai
Anatomija
Kiti neuroziniai sutrikimai apima įvairius neurologinius ir psichologinius sutrikimus, kurie gali paveikti centrinę nervų sistemą. Šie sutrikimai gali turėti įtakos smegenims, nugaros smegenims ir periferinei nervų sistemai. Pavyzdžiui, sutrikimai gali pasireikšti pažeidžiant neuronų funkciją, kas gali sukelti sutrikusią informaciją, perduodamą tarp smegenų ir kitų organizmo dalių. Dėl to gali kilti problemų su judesiais, jutimais, emocijomis ir kognityvinėmis funkcijomis.
Ligos aprašymas
Kiti neuroziniai sutrikimai apima platų spektrą ligų, įskaitant nerimo sutrikimus, depresiją, obsesinį-kompulsinį sutrikimą ir daugelį kitų. Šie sutrikimai dažnai pasireiškia psichologiniais simptomais, tačiau jų šaknys gali būti neurologinės. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos sutrikimus, nes jie gali turėti didelį poveikį asmens kasdieniam gyvenimui, socialiniams santykiams ir bendrai gerovei. Dėl šių sutrikimų žmonės gali patirti rimtų emocinių ir fizinių sunkumų.
Ligos priežastis
Kiti neuroziniai sutrikimai gali būti sukeliami įvairių veiksnių, įskaitant genetinius, biologinius ir aplinkos veiksnius. Genetiniai veiksniai gali lemti paveldimumą, o tam tikri neurotransmiterių disbalansai, pavyzdžiui, serotonino ar dopamino, gali prisidėti prie ligos vystymosi. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, trauma ar psichologinis spaudimas, taip pat gali turėti didelės įtakos. Be to, kai kurie gyvenimo būdo aspektai, tokie kaip mityba, fizinė veikla ir miego įpročiai, gali turėti įtakos šių sutrikimų atsiradimui.
Rizikos faktoriai
- Genetiniai veiksniai – šeimos istorija su psichikos sutrikimais gali padidinti riziką.
- Aplinkos veiksniai – traumos, stresas, socialinė izoliacija gali prisidėti prie sutrikimų vystymosi.
- Gyvenimo būdo veiksniai – nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka ir miego trūkumas gali pabloginti simptomus.
Simptomai
- Simptomai gali varijuoti nuo lengvų iki sunkių ir apima nerimą, nuotaikų svyravimus, miego sutrikimus, koncentracijos problemas, socialinę izoliaciją ir paniką. Kai kurie žmonės gali patirti obsesines mintis ir kompulsinius veiksmus, o kiti gali turėti depresijos simptomų, tokių kaip liūdesys ir apatija.
Diagnostika
Diagnozuojant kitus neurozinius sutrikimus, gydytojai dažnai remiasi klinikiniais interviu, psichologiniais vertinimais ir, jei reikia, neurovaizdiniais tyrimais, tokiais kaip MRT ar KT. Psichologiniai testai gali padėti įvertinti pacientų emocinę būseną ir kognityvines funkcijas. Gydytojas taip pat gali atlikti fizinį egzaminą, kad išsiaiškintų galimas fiziologines problemas, kurios gali prisidėti prie simptomų.
Gydymas
Gydymo galimybės priklauso nuo sutrikimo pobūdžio ir sunkumo. Dažnai naudojami antidepresantai, anksiolitikai ir psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija. Taip pat svarbu integruoti nemedicininius sprendimus, tokius kaip gyvenimo būdo pokyčiai, meditacija ir fizinė veikla. Naujausios terapijos galimybės gali apimti transkranijinę magnetinę stimuliaciją (TMS) ir kt. Šios terapijos gali padėti atkurti smegenų funkciją ir sumažinti simptomus.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas