Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas

Anatomija

Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas yra ligos, kurios tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis ir nugaros smegenis. Encefalitas apibūdina smegenų uždegimą, o mielitas – nugaros smegenų uždegimą. Encefalomielitas yra šių dviejų formų derinys, apimantis tiek smegenis, tiek nugaros smegenis. Šios ligos gali paveikti neuronų funkciją, sukelti uždegiminius procesus ir pažeisti nervų audinį, kas gali turėti rimtų pasekmių organizmo veiklai, judėjimui ir psichinei būklei.

Ligos aprašymas

Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas yra uždegiminės ligos, kurios gali būti sukeltos įvairių infekcijų, autoimuninių reakcijų ar kitų veiksnių. Šios ligos gali pasireikšti staiga ir sukelti įvairių neurologinių simptomų, tokių kaip galvos skausmas, karščiavimas, traukuliai ir sąmonės sutrikimai. Dėl jų potencialiai sunkių pasekmių, tokių kaip neurologiniai deficitas ar net mirtis, šios ligos yra laikomos skubios medicinos pagalbos atvejais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ankstyva diagnostika ir gydymas gali žymiai pagerinti pacientų prognozes.

Ligos priežastis

Encefalito, mielito ir encefalomielito priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai ligą sukelia virusinės infekcijos, tokios kaip herpes simplex virusas, West Nile virusas, Zika virusas ir kiti. Taip pat bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, meningitas, gali sukelti encefalitą. Autoimuninės reakcijos, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo nervų audinius, taip pat gali būti priežastis. Be to, tam tikri genai ir imuniniai veiksniai gali padidinti riziką susirgti šiomis ligomis.

Rizikos faktoriai

• Infekcinės ligos istorija – asmenys, kurie anksčiau sirgo infekcinėmis ligomis, gali turėti didesnę riziką susirgti encefalitu.
• Imuninės sistemos sutrikimai – žmonės su susilpnėjusia imunine sistema (pvz., sergantys HIV ar vartojantys imunosupresantus) yra labiau pažeidžiami.
• Amžius – kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga šiom ligom dėl silpnesnės imuninės sistemos.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti galvos skausmas, karščiavimas, raumenų silpnumas, traukuliai, sumišimas ir sąmonės netekimas. Lengvesniais atvejais simptomai gali būti panašūs į gripą, tačiau sunkių atvejų metu gali pasireikšti sunki neurologinė disfunkcija, įskaitant paralyžių ar koma.

Diagnostika

Diagnostika apima išsamų istorijos tyrimą ir neurologinį ištyrimą. Paprastai atliekamas magnetinis rezonansas (MRI) ar kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti smegenų ir nugaros smegenų būklę. Taip pat gali būti atliekama juosmeninė punkcija, siekiant gauti smegenų skysčio mėginį, kuris gali padėti nustatyti uždegimo ar infekcijos buvimą.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Virusinių infekcijų atveju gali būti skiriami antivirusiniai vaistai, o bakterinių infekcijų atveju – antibiotikai. Be to, gali būti taikomas simptominis gydymas, pvz., priešuždegiminiai vaistai, skausmą malšinantys vaistai ir reabilitacija. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri gali padėti gydyti autoimunines formas. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir ligos sunkumą.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas