Kitos lęšiuko ligos

Anatomija

Kitos lęšiuko ligos dažniausiai turi įtakos akies lęšiukui, kuris yra skaidrus, elastingas darinys, esantis tarp rainelės ir stiklakūnio. Lęšiukas yra svarbus akies komponentas, nes jis padeda fokusuoti šviesą ant tinklainės, leidžiant mums aiškiai matyti. Paveiktos ligos gali sukelti lęšiuko struktūros pasikeitimus, įskaitant lęšiuko debesuotumą (kataraktą) arba lęšiuko dislokaciją, o tai gali paveikti regėjimo kokybę ir sukelti kitų akių problemų.

Ligos aprašymas

Kitos lęšiuko ligos apima įvairias patologijas, tokias kaip katarakta, lęšiuko dislokacija, lęšiuko opacifikacija ir kitos būklės, kurios gali paveikti akies lęšiuko funkciją. Katarakta yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lęšiuko ligų, kuri lemia lęšiuko debesuotumą ir regėjimo pablogėjimą. Šios ligos svarba slypi tame, kad jos dažnai sukelia reikšmingą regėjimo praradimą, o kai kuriais atvejais gali būti būtina chirurginė intervencija.

Ligos priežastis

Kitos lęšiuko ligos gali kilti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima senėjimą, genetinius veiksnius, traumas, tam tikrų vaistų vartojimą, cukrinį diabetą, ultravioletinių spindulių poveikį ir sistemines ligas. Mechanizmai, kurie gali sukelti šias ligas, apima oksidacinį stresą, lęšiuko baltymų denatūraciją ir metabolinius sutrikimus, kurie gali sukelti lęšiuko funkcijos praradimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su lęšiuko ligomis, ypač katarakta.
• Genetiniai veiksniai – šeimos istorija gali padidinti riziką susirgti lęšiuko ligomis.
• Diabetas – šis sutrikimas gali pagreitinti lęšiuko degeneraciją.
• UV spindulių poveikis – ilgas buvimas saulėje be apsaugos gali padidinti lęšiuko ligų riziką.
• Traumos – akies traumos gali sukelti lęšiuko dislokaciją ar kitus pažeidimus.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti regėjimo neryškumą, dvigubą matymą, sunkumus matyti tamsoje, šviesos jautrumą ir spalvų suvokimo pasikeitimus. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų (pvz., nedidelis neryškumas) iki sunkių (pvz., visiškas regėjimo praradimas). Katarakta gali sukelti progresuojantį regėjimo pablogėjimą, o lęšiuko dislokacija gali sukelti staigų ir intensyvų regėjimo pasikeitimą.

Diagnostika

Kitos lęšiuko ligos diagnozuojamos naudojant įvairius akių tyrimus. Oftalmologai dažnai atlieka regėjimo aštrumo testus, akių dugno tyrimus, ultragarso tyrimus ir biomikroskopiją, kad įvertintų lęšiuko būklę. Specializuoti prietaisai, tokie kaip tonometrai, gali padėti nustatyti akispūdį ir įvertinti galimas komplikacijas.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Kataraktos atveju dažniausiai taikoma chirurgija, kurios metu pašalinamas debesuotasis lęšiukas ir pakeičiamas dirbtiniu. Lęšiuko dislokacijos atveju gali prireikti chirurginės intervencijos, kad lęšiukas būtų grąžintas į teisingą vietą. Be chirurginių sprendimų, pacientams gali būti rekomenduojama naudoti akinius ar kontaktinius lęšius regėjimo korekcijai. Naujausios terapijos galimybės apima naujų medikamentų ir gydymo metodų tyrimus, kurie gali padėti sulėtinti lęšiuko degeneraciją ir pagerinti regėjimo funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas