Sifilis

Anatomija

Sifilis yra infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Ši liga gali paveikti įvairias žmogaus anatomijos sistemas, tačiau labiausiai ji veikia reprodukcinę, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas. Sifilis gali sukelti pažeidimus odai, gleivinėms, vidaus organams, ir netgi nervų sistemai. Pirmoje ligos stadijoje pažeidžiama oda, vėliau ji gali plisti į limfmazgius ir vidaus organus, o pažengusiais atvejais gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip meningitas ar širdies ligos.

Ligos aprašymas

Sifilis yra lėtinė infekcija, kuri dažniausiai plinta per lytinius santykius, tačiau taip pat gali būti perduodama per kontaktą su užkrėstomis odos ar gleivinės žaizdomis. Liga skirstoma į keturias stadijas: pirminį, antrinį, latentini ir terciarinį sifilį. Kiekviena stadija turi savo specifinius simptomus ir pasireiškimus. Sifilis yra svarbus sveikatos problema, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, jeigu nebus gydomas, ir gali būti perduodamas nėščioms moterims, taip sukeliant pavojų vaisiui.

Ligos priežastis

Pagrindinė sifilio priežastis yra bakterija Treponema pallidum. Ši bakterija gali patekti į organizmą per odos ar gleivinių pažeidimus. Rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sifilio vystymosi, apima dažnus lytinius santykius su skirtingais partneriais, nesaugius lytinius santykius, o taip pat ir intraveninį narkotikų vartojimą, kai dalijamasi adatomis.

Rizikos faktoriai

• Dažni lytiniai santykiai su skirtingais partneriais – didina galimybę užsikrėsti sifiliu.
• Neapsaugoti lytiniai santykiai – nesugebėjimas naudoti prezervatyvų didina užsikrėtimo riziką.
• Intraveninis narkotikų vartojimas – dalijimasis adatomis gali perduoti bakteriją.
• Žemas socialinis-ekonominis statusas – gali lemti mažesnes galimybes gauti medicininę pagalbą ir profilaktiką.

Simptomai

• Pirminis sifilis: paprastai pasireiškia skausminga opa (šankras) lytinių organų srityje, kuri gali praeiti be gydymo.
• Antrinis sifilis: gali pasireikšti bėrimu, karščiavimu, limfmazgių padidėjimu ir bendru nuovargiu.
• Latentinis sifilis: šiuo laikotarpiu simptomai gali nebūti, tačiau bakterijos vis dar yra organizme.
• Terciarinis sifilis: gali sukelti rimtus pažeidimus širdžiai, nervų sistemai ir kitoms organų sistemoms, sukeldamas tokius simptomus kaip meningitas ar širdies nepakankamumas.

Diagnostika

Sifilis diagnozuojamas atliekant kraujo tyrimus, kurie nustato antikūnus prieš Treponema pallidum. Dažniausiai naudojami testai yra VDRL (Venereal Disease Research Laboratory) ir RPR (Rapid Plasma Reagin). Taip pat gali būti atliekami specifiniai testai, tokie kaip FTA-ABS (Fluorescent Treponemal Antibody Absorption) testas, siekiant patvirtinti diagnozę. Fizinis tyrimas ir paciento anamnezė taip pat yra svarbūs diagnozuojant sifilį.

Gydymas

Sifilis gydomas antibiotikais, dažniausiai penicilinu, kuris yra labai efektyvus gydant visus sifilio etapus. Gydymo trukmė ir dozavimas priklauso nuo ligos stadijos. Be to, svarbu, kad visi seksualiniai partneriai būtų ištirti ir gydomi, kad būtų išvengta ligos plitimo. Be medicininių sprendimų, rekomenduojama ir nemedicininė pagalba, tokia kaip psichologinė parama ir konsultacijos dėl saugių lytinių praktikų, siekiant sumažinti riziką ateityje.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas