Kitos plaučių kraujagyslių ligos

Anatomija

Kitos plaučių kraujagyslių ligos dažniausiai susijusios su plaučių kraujagyslių anatomija, ypač su venų ir arterijų sistema, kuri aprūpina plaučius deguonimi ir užtikrina anglies dioksido pašalinimą iš organizmo. Pagrindiniai paveikti organai yra plaučiai ir širdis. Plaučių arterijos perneša deguonimi neturtingą kraują iš širdies į plaučius, kur vyksta dujų mainai. Bet kokie sutrikimai šioje sistemoje gali turėti rimtų pasekmių organizmui, todėl svarbu suprasti šių organų anatomiją ir funkciją, kad būtų galima geriau diagnozuoti ir gydyti ligas, susijusias su plaučių kraujagyslėmis.

Ligos aprašymas

Kitos plaučių kraujagyslių ligos apima įvairias būkles, kurios paveikia plaučių kraujagysles, galinčias sukelti kraujo tėkmės sutrikimus. Šios ligos gali apimti plaučių emboliją, plaučių hipertenziją, arteriovenines malformacijas ir kt. Jos yra svarbios, nes gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, deguonies trūkumas organizme ir net mirtis, jei nebus laiku diagnozuotos ir gydomos. Dėl šių priežasčių būtina atkreipti dėmesį į plaučių kraujagyslių sveikatą ir išmokti atpažinti šių ligų požymius.

Ligos priežastis

Pagrindinės kitų plaučių kraujagyslių ligų priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys apima kraujo krešulius, kurie gali susidaryti giliosiose venose ir keliauti į plaučius, sukeldami plaučių emboliją. Taip pat gali būti susijusios su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies liga, kvėpavimo takų ligos ar genetinės predispozicijos. Kitos priežastys gali būti uždegiminiai procesai, navikai ar infekcijos. Rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, nutukimas ar ilgas sėdėjimas, taip pat gali prisidėti prie šių ligų atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Rūkymas – didina plaučių ligų ir kraujagyslių sutrikimų riziką.
• Nutukimas – sukelia papildomą apkrovą širdžiai ir kraujagyslėms.
• Ilgalaikis sėdėjimas – padidina venų krešulių riziką.
• Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės gali turėti genetinę predispoziciją plaučių kraujagyslių ligoms.
• Lėtinės ligos – tokios kaip širdies ir plaučių ligos, didina riziką susirgti.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti dusulį, krūtinės skausmą, nuovargį, greitą širdies plakimą, bei kosulį su krauju. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento sveikatos būklės.

Diagnostika

Diagnostika dažnai prasideda nuo paciento anamnezės ir fizinio ištyrimo. Gydytojai gali naudoti įvairius tyrimus, tokius kaip krūtinės ląstos rentgenograma, kompiuterinė tomografija, ultragarsas, ar kraujo tyrimai, norint nustatyti kraujo krešulius ar kitus sutrikimus plaučių kraujagyslėse. Taip pat gali būti atliekamos funkcijos testai, siekiant įvertinti plaučių veiklą.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Dažnai naudojami vaistai, skirti kraujo krešuliams tirpinti arba kraujotakai gerinti, tokie kaip antikoaguliantai ir trombolitikai. Be to, pacientai gali būti rekomenduojami atlikti fizinę terapiją ar reabilitaciją, kad pagerintų kvėpavimo funkciją. Naujovės terapijoje apima biologinius vaistus ir kitas pažangias gydymo formas, kurios gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu, kad gydymas būtų pritaikytas individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir istoriją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas