Kitos netrauminės intrakranijinės kraujosrūvos

Anatomija

Kitos netrauminės intrakranijinės kraujosrūvos yra susijusios su žmogaus galvos smegenų anatomija, ypač su kraujagyslių sistema, smegenų audiniais ir jų apsauginiu sluoksniu – smegenų dangalu. Šios kraujosrūvos gali atsirasti tiek smegenų viduje, tiek aplink jas, paveikdamos smegenų skilvelius, subarachnoidinę erdvę ir kitas struktūras. Dėl šių kraujosrūvų gali sutrikti smegenų funkcijos, nes jos gali sukelti slėgio padidėjimą, uždegimą arba išemiją, paveikdamos nervų ląsteles ir jų ryšius.

Ligos aprašymas

Kitos netrauminės intrakranijinės kraujosrūvos yra kraujo kaupimasis smegenų srityje, kuris nėra sukeltas tiesioginio sužalojimo. Šios kraujosrūvos gali būti įvairių tipų, įskaitant subaraknoidinę, intraparenchiminę ir epidurinę kraujosrūvą. Svarbu, kad ši liga gali būti potencialiai pavojinga gyvybei, nes ji gali sukelti smegenų spaudimą, neurologinius sutrikimus ir net mirtį. Dėl šios priežasties būtina skubiai diagnozuoti ir gydyti, siekiant sumažinti komplikacijų riziką.

Ligos priežastis

Kitos netrauminės intrakranijinės kraujosrūvos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pagrindinės priežastys apima:

• Aneurizmų plyšimas – kraujagyslių išsiplėtimas, kuris gali plyšti ir sukelti kraujosrūvą.
• Vaskulitas – kraujagyslių uždegimas, kuris gali pažeisti kraujagyslių sieneles ir sukelti kraujo nutekėjimą.
• Koaguliacijos sutrikimai – ligos, kurios sukelia kraujo krešėjimo problemas, gali prisidėti prie kraujosrūvų atsiradimo.
• Arterinės hipertenzijos – aukštas kraujospūdis gali sukelti kraujagyslių plyšimą.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresni žmonės yra labiau linkę į šią ligą dėl kraujagyslių silpnėjimo.
• Genetiniai veiksniai – šeiminė polinkis į kraujagyslių problemas gali didinti riziką.
• Gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas ir nesveika mityba gali padidinti riziką.
• Esamos ligos – hipertenzija, diabetas, širdies ligos ir kitos lėtinės ligos gali prisidėti prie intrakranijinių kraujosrūvų atsiradimo.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti stiprų galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, sąmonės sutrikimus, regėjimo problemas ir neurologinius deficitus. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo kraujosrūvos dydžio ir vietos. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir epilepsijos priepuoliai ar neurologiniai sutrikimai, tokie kaip paralyžius.

Diagnostika

Diagnozuojant kitas netraumines intrakranijines kraujosrūvas, dažniausiai naudojami vaizdo tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai leidžia gydytojams įvertinti kraujosrūvos buvimą, dydį ir lokaciją. Be vaizdo tyrimų, gali būti atliekami ir laboratoriniai tyrimai, siekiant nustatyti galimas kraujo krešėjimo problemas ar infekcijas.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo kraujosrūvos tipo, dydžio ir paciento būklės. Gali būti taikomas konservatyvus gydymas, kuris apima stebėjimą ir simptominio gydymo taikymą. Sunkių atvejų atveju gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinta kraujosrūva arba sumažintas smegenų slėgis. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip endovaskulinė terapija, kuri leidžia gydyti aneurizmus ir kraujosrūvas be didelių pjūvių.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas