Kitos aneurizmos
Anatomija
Kitos aneurizmos apima įvairių kraujagyslių, ypač arterijų, išsiplėtimus, kurie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai jos pasitaiko aortoje, smegenyse, širdyje ir periferinėse arterijose. Aneurizmos paprastai atsiranda dėl kraujagyslių sienelių silpnumo, kurio priežastys gali būti įvairios. Aneurizmos gali paveikti ne tik kraujagysles, bet ir organus, priklausomai nuo jų vietos. Pavyzdžiui, smegenų aneurizmos gali sukelti neurologinius sutrikimus, o aortos aneurizmos gali sukelti kritinę būklę, jei jos plyšta.
Ligos aprašymas
Kitos aneurizmos yra liga, kuriai būdingas kraujagyslių išsiplėtimas, sukeliantis jų sienelių silpnėjimą. Ši liga gali būti besimptomė arba sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip plyšimas, kuris gali būti mirtinas. Aneurizmos gali būti klasifikuojamos pagal jų vietą ir dydį. Jos yra svarbios, nes plyšus aneurizmai, ypač smegenyse ar aortoje, gali sukelti didelį kraujavimą ir net mirtį. Todėl ankstyva diagnostika ir gydymas yra esminiai siekiant užkirsti kelią sunkioms pasekmėms.
Ligos priežastis
Pagrindinės kitų aneurizmų priežastys apima kraujagyslių sienelių degeneraciją, hipertenziją, aterosklerozę, infekcijas ir genetinius veiksnius. Kraujagyslių sienelių silpnėjimas gali atsirasti dėl amžiaus, rūkymo, cholesterolio kiekio padidėjimo kraujyje ir kitų medžiagų apykaitos sutrikimų. Taip pat svarbus vaidmuo tenka genetiniams sutrikimams, tokiems kaip Marfano sindromas, kuris gali padidinti aneurizmų riziką.
Rizikos faktoriai
- Amžius – vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę į aneurizmas.
- Rūkymas – cigarečių rūkymas silpnina kraujagyslių sieneles.
- Hipertenzija – aukštas kraujospūdis gali padidinti aneurizmų riziką.
- Aterosklerozė – cholesterolio plokštelės kaupimasis kraujagyslėse prisideda prie aneurizmų formavimosi.
- Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė gali turėti įtakos ligos vystymuisi.
Simptomai
- Kitos aneurizmos gali būti besimptomės, tačiau kai kurie pacientai gali patirti skausmą, pulsaciją ar diskomfortą paveiktoje vietoje. Smegenų aneurizmų plyšimas gali sukelti staigų galvos skausmą, pykinimą, vėmimą, regėjimo sutrikimus, o aortos aneurizmos plyšimas gali sukelti stiprų krūtinės ar pilvo skausmą, šoką ir netekimą sąmonės.
Diagnostika
Kitos aneurizmos diagnozuojamos naudojant įvairius diagnostinius metodus. Dažniausiai taikomi vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai leidžia nustatyti aneurizmos dydį, vietą ir galimą plyšimo riziką. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę.
Gydymas
Kitos aneurizmos gydymas priklauso nuo jų dydžio, vietos ir plyšimo rizikos. Mažos ir besimptomės aneurizmos gali būti stebimos, o didesnės ar simptomingos aneurizmos gali reikalauti chirurginės intervencijos. Gydymo metodai apima atvirą chirurgiją, endovaskulinę chirurgiją ir medikamentinį gydymą, skirtą kontroliuoti kraujospūdį ir sumažinti kraujo krešulių riziką. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazinius metodus, kurie leidžia sumažinti komplikacijų riziką ir paspartinti atsigavimą.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas