Kitų venų emboliją ir trombozę

Anatomija

Kitų venų embolija ir trombozė yra susijusi su žmogaus venine sistema, kurią sudaro įvairios venos, pernešančios kraują atgal į širdį. Ši liga dažniausiai paveikia giliąsias venas, ypač apatinių galūnių, tačiau gali pasireikšti ir kitose kūno vietose, pavyzdžiui, plaučiuose (plaučių embolija) ar galvos smegenyse (veninė sinusų trombozė). Paveiktos venos gali būti užblokuotos trombų, kurie sudaryti iš kraujo krešulių, todėl kraujotaka yra sutrikdyta, o tai gali sukelti rimtų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Kitų venų embolija ir trombozė yra liga, kuriai būdingas kraujo krešulių susidarymas venose, kurie gali užkimšti kraujagysles ir sutrikdyti normalų kraujo tekėjimą. Ši liga gali sukelti įvairias komplikacijas, įskaitant audinių nekrozę, plaučių emboliją ir net mirtį. Tai yra rimta sveikatos problema, kuri gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, todėl svarbu ją atpažinti ir gydyti kuo anksčiau.

Ligos priežastis

Šios ligos priežastys gali būti įvairios. Pagrindinės priežastys apima kraujo krešėjimo sutrikimus, venų varikozę, ilgalaikį sėdimą gyvenimo būdą, operacijas ar traumas, kurios gali sukelti kraujo tėkmės sutrikimus. Be to, hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu arba vartojant hormoninius kontraceptikus, taip pat gali padidinti trombozės riziką.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis sėdėjimas ar stovėjimas, pavyzdžiui, keliaujant ilgais atstumais ar dirbant prie stalo.
• Nutukimas, kuris padidina venų apkrovą ir gali sukelti jų išsiplėtimą.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau susiduria su venų trombozės problema.
• Genetiniai veiksniai, kurie gali paveikti kraujo krešėjimo procesus.
• Hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu, gali padidinti trombozės riziką.

Simptomai

• Pagrindiniai ligos simptomai gali būti patinimas, skausmas, paraudimas ir šiluma paveiktoje vietoje. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi ir nepastebimi, tačiau sunki trombozė gali sukelti stiprų skausmą ir netgi audinių nekrozę.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir papildomais tyrimais. Gydytojai gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad įvertintų kraujo tekėjimą venose ir nustatytų trombų buvimą. Taip pat gali būti naudojamos kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kad būtų galima gauti išsamesnį vaizdą ir patvirtinti diagnozę.

Gydymas

Gydymo galimybės apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiai metodai dažniausiai apima antikoaguliantų, tokių kaip heparinas ar varfarinas, vartojimą, kurie padeda užkirsti kelią tolesniam trombų susidarymui. Taip pat gali būti taikomas trombolizinis gydymas, kuris skirtas ištirpinti esamus trombus. Nemedicininiai sprendimai apima fizinę terapiją, kompresines kojines ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliari fizinė veikla ir svorio kontrolė. Naujovės gydyme apima naujos kartos antikoaguliantus, kurie gali būti vartojami be nuolatinės medicininės priežiūros.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas