Kiti neinfekciniai limfagyslių ir limfmazgių pakitimai

Anatomija

Kiti neinfekciniai limfagyslių ir limfmazgių pakitimai yra susiję su limfinės sistemos anatomija, kuri apima limfmazgius, limfagysles ir limfą. Limfinė sistema atlieka svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, nes ji padeda pašalinti toksinus, atliekas ir kitas kenksmingas medžiagas iš organizmo. Paveikti limfmazgiai gali pasireikšti jų padidėjimu, skausmingumu ar netgi struktūriniais pakitimais, kurie gali turėti įtakos visai organizmo sveikatai. Limfmazgiai yra išsidėstę visame kūne, ypač kakle, pažastyse ir kirkšnyse, ir jų funkcija yra filtruoti limfą ir kovoti su infekcijomis bei ligomis.

Ligos aprašymas

Kiti neinfekciniai limfagyslių ir limfmazgių pakitimai apima įvairius limfmazgių ir limfagyslių sutrikimus, kurie nėra sukelti infekcijų. Ši liga gali būti susijusi su limfoma, autoimuninėmis ligomis, alerginėmis reakcijomis ar netgi tam tikromis sisteminėmis ligomis. Svarbu atpažinti šiuos pakitimus, nes jie gali būti ankstyvieji požymiai sunkių ligų, tokių kaip vėžys, ir gali reikalauti skubios medicininės intervencijos. Be to, limfmazgių pažeidimai gali turėti įtakos organizmo imunitetui ir bendram sveikatos būklei.

Ligos priežastis

Pagrindinės ligos priežastys gali būti įvairios. Jos apima genetinius veiksnius, kurie gali predisponuoti asmenį limfmazgių pakitimams, autoimunines reakcijas, kurių metu organizmo imuninė sistema puola savo audinius, taip pat alergines reakcijas į tam tikras medžiagas. Be to, tam tikros gyvenimo būdo sąlygos, tokios kaip rūkymas, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka, gali prisidėti prie limfmazgių ir limfagyslių disfunkcijos. Kai kurie vaistai taip pat gali turėti neigiamą poveikį limfinei sistemai.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai veiksniai – šeimos anamnezė, susijusi su limfomomis ar autoimuninėmis ligomis, gali padidinti riziką.
• Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria limfmazgių pakitimus.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau linkę į šiuos pakitimus.
• Gyvenimo būdo veiksniai – rūkymas, neaktyvus gyvenimo būdas ir nesveika mityba gali prisidėti prie ligos vystymosi.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti padidėjusius limfmazgius, kurie gali būti skausmingi arba neskausmingi, nuovargį, svorio kritimą, karščiavimą ir naktinį prakaitavimą. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir odos bėrimai arba niežėjimas. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir pobūdžio.

Diagnostika

Ligos diagnostika apima fizinį tyrimą, kurio metu gydytojas apžiūri limfmazgius ir vertina galimus pakitimus. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali būti naudojami siekiant nustatyti ligos priežastį ir išsiaiškinti limfmazgių būklę. Biopsija gali būti atliekama, jei įtariama, kad pakitimai gali būti vėžiniai.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo ligos pobūdžio ir sunkumo. Tai gali apimti medikamentinį gydymą, pavyzdžiui, kortikosteroidus ar imunosupresantus, skirtus sumažinti uždegimą ir imuninės sistemos aktyvumą. Taip pat gali būti rekomenduojama fizioterapija, kad būtų pagerinta limfinės sistemos funkcija. Naujausios terapijos galimybės apima biotechnologinius vaistus ir imunoterapiją, kurie gali padėti gydyti limfomas ar kitas rimtas ligas, susijusias su limfmazgiais. Be to, pacientams gali būti rekomenduojama sveika gyvensena, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas, siekiant pagerinti bendrą sveikatos būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas