Hipotenzija

Anatomija

Hipotenzija, dar žinoma kaip žemas kraujospūdis, susijusi su žmogaus kraujotakos sistema. Kraujospūdis yra jėga, su kuria kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Žmogaus organizme yra dvi pagrindinės kraujospūdžio vertės: sistolinis (maksimalus) ir diastolinis (minimalus). Hipotenzijos atveju šios vertės yra žemesnės nei normalios, dažniausiai sistolinis kraujospūdis yra mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis mažesnis nei 60 mmHg. Žemas kraujospūdis gali paveikti širdį, kraujagysles ir organų aprūpinimą deguonimi, kas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Ligos aprašymas

Hipotenzija yra būklė, kai kraujospūdis krenta žemiau normalios ribos, sukeldamas įvairius simptomus ir galimas komplikacijas. Tai gali būti laikina būklė, pavyzdžiui, po staigaus kūno padėties pasikeitimo, arba lėtinė, kai žemas kraujospūdis tęsiasi ilgą laiką. Hipotenzija gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ir net sąmonės netekimą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali reikšti organizmo problemas, pvz., širdies ligas, endokrininės sistemos sutrikimus ar kraujagyslių problemas.

Ligos priežastis

Pagrindinės hipotenzijos priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti dehidratacija, kai organizmas netenka daug skysčių, arba širdies problemos, tokios kaip širdies nepakankamumas. Taip pat hipotenziją gali sukelti endokrininės sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, antinksčių nepakankamumas. Vaistai, tokie kaip diuretikai, antidepresantai ar vaistai nuo hipertenzijos, taip pat gali prisidėti prie žemo kraujospūdžio. Be to, ilgalaikė lovos poilsio būsena ir staigus kūno padėties pasikeitimas gali sukelti ortostatinę hipotenziją.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau patiria hipotenziją, nes jų kraujagyslės gali būti mažiau elastingos.
• Vaistų vartojimas: tam tikri vaistai gali sumažinti kraujospūdį, todėl svarbu juos vartoti atsargiai.
• Dehidratacija: nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti hipotenziją, ypač karštomis dienomis.
• Širdies ligos: bet kokios širdies problemos gali paveikti kraujospūdį.

Simptomai

• Galvos svaigimas: dažnas simptomas, ypač atsistojus ar pakilus iš sėdimos padėties.
• Silpnumas: bendras silpnumas ir nuovargis gali pasireikšti esant žemam kraujospūdžiui.
• Sąmonės netekimas: sunkiais atvejais hipotenzija gali sukelti trumpalaikį sąmonės praradimą.
• Šaltos, drėgnos odos: kraujotakos sumažėjimas gali sukelti šaltų galūnių pojūtį.

Diagnostika

Hipotenzija diagnozuojama matuojant kraujospūdį naudojant tonometrą. Gydytojas gali atlikti kelis matavimus skirtingose padėtyse (sėdint, stovint ir gulint), kad nustatytų, ar yra ortostatinė hipotenzija. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, kad būtų išsiaiškintos galimos ligos priežastys, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, EKG ir kiti širdies tyrimai.

Gydymas

Hipotenzijos gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Jei hipotenziją sukelia dehidratacija, rekomenduojama gerti daugiau skysčių. Gydytojas gali skirti vaistus, kurie padidina kraujospūdį, jei tai būtina. Taip pat rekomenduojama keisti gyvenimo būdą: valgyti dažniau mažesnėmis porcijomis, vengti staigių padėties pakeitimų ir, jei reikia, dėvėti kompresinius drabužius. Naujoviškos terapijos galimybės apima ir fizioterapiją, kuri gali padėti stiprinti raumenis ir gerinti kraujotaką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas