Juodoji akantozė

Anatomija

Juodoji akantozė yra odos liga, kuri dažniausiai pažeidžia odos raukšles, tokias kaip kaklas, pažastys, kirkšnys ir kitos vietos, kur oda susiliečia su oda. Ši liga susijusi su epidermio (viršutinio odos sluoksnio) ir dermos (apatinio odos sluoksnio) pokyčiais, kurie sukelia odos sustorėjimą ir tamsėjimą. Dėl sutrikusios keratinizacijos ir uždegimo, odos ląstelės pradeda daugintis ir kaupiasi, sukurdamos charakteringą tamsią, aksominę išvaizdą. Juodoji akantozė dažnai yra susijusi su metabolinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, ir gali turėti įtakos endokrininėms sistemoms, ypač insulinui ir hormonams, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą.

Ligos aprašymas

Juodoji akantozė yra odos sutrikimas, kuriam būdingas tamsus, aksominis odos sustorėjimas, dažniausiai atsirandantis raukšlėtose vietose. Liga gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams, tačiau dažniau ji diagnozuojama suaugusiems, ypač tiems, kurie turi antsvorio ar nutukimo problemų. Juodoji akantozė yra svarbi, nes ji gali būti indikacija, kad organizme vyksta tam tikri metaboliniai sutrikimai, ypač insulino rezistencija, ir gali būti susijusi su didesne rizika susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip 2 tipo diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos.

Ligos priežastis

Pagrindinės juodosios akantozės priežastys apima insulino rezistenciją, genetinius veiksnius, endokrininius sutrikimus ir tam tikrų vaistų vartojimą. Insulino rezistencija sukelia padidėjusį insulino kiekį kraujyje, kuris skatina odos ląstelių dauginimąsi ir sukelia tamsėjimą. Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos ligos išsivystymui, nes kai kurie žmonės gali būti labiau linkę į šią būklę. Be to, hormoniniai pokyčiai, pavyzdžiui, nėštumo metu ar endokrininių liaukų sutrikimų atveju, taip pat gali prisidėti prie juodosios akantozės atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Nutukimas – didelis kūno svoris ir riebalų kaupimasis gali padidinti insulino rezistenciją, todėl didėja juodosios akantozės rizika.
• Diabetas – žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu, dažnai pasireiškia juodoji akantozė dėl insulino disbalanso.
• Genetika – šeimyninė istorija gali padidinti riziką, nes kai kurie žmonės yra labiau linkę į šią ligą.
• Hormoniniai sutrikimai – endokrininiai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas, gali prisidėti prie juodosios akantozės vystymosi.

Simptomai

• Juodoji akantozė pasireiškia tamsiais, aksominiais, sustorėjusiais odos plotais, kurie dažniausiai būna pažastyse, kakle, kirkšnyse ir kitose raukšlėtose vietose. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo tamsumo iki sunkaus odos sustorėjimo, kuris gali sukelti diskomfortą ar niežėjimą.

Diagnostika

Juodosios akantozės diagnozė paprastai remiasi klinikiniu tyrimu, kurio metu gydytojas apžiūri paveiktas odos vietas. Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, tokių kaip kraujo tyrimai, siekiant įvertinti insulino lygį ir nustatyti galimus metabolinius sutrikimus. Odos biopsija gali būti atliekama retai, kai reikia atmesti kitas odos ligas.

Gydymas

Juodosios akantozės gydymas dažniausiai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip svorio metimas ir sveikesnė mityba, kad būtų sumažinta insulino rezistencija. Medicininiai gydymo sprendimai gali apimti vietinius preparatus, tokius kaip retinoidai ir keratolitiniai agentai, kurie padeda sumažinti odos sustorėjimą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, kurie padeda reguliuoti insulino lygį organizme. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip lazerinė terapija, taip pat gali būti taikomi, siekiant pagerinti odos išvaizdą ir sumažinti simptomus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas