Dirbtinis abortas

Anatomija

Dirbtinis abortas yra medicininė procedūra, kuria nutraukiamas nėštumas. Ši procedūra tiesiogiai susijusi su reprodukcine sistema, apimančia moters lytinius organus, tokius kaip kiaušidės, gimda ir makštis. Gimda yra pagrindinis organas, kuriame vystosi embrionas, todėl bet koks intervencijos veiksmas tiesiogiai veikia šį organą. Be to, procedūra gali turėti įtakos endokrininei sistemai, kadangi nėštumo metu hormonai, tokie kaip progesteronas ir estrogenas, vaidina svarbų vaidmenį. Po abortų gali pasireikšti hormonų disbalansas, kuris gali paveikti moters sveikatą ir reprodukcinius gebėjimus ateityje.

Ligos aprašymas

Dirbtinis abortas, nors ir nėra liga tradicine prasme, yra medicininė procedūra, kurią gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant medicinines, socialines ar asmenines aplinkybes. Procedūra gali būti atlikta ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu arba vėliau, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. Dirbtinis abortas yra svarbus klausimas, nes jis gali turėti tiek fizinių, tiek psichologinių pasekmių moters sveikatai. Be to, šis klausimas dažnai kelia etinių, moralinių ir socialinių diskusijų, todėl jo suvokimas yra būtinas siekiant geriau suprasti moterų sveikatos problemas ir teises.

Ligos priežastis

Pagrindinės dirbtinio aborto priežastys gali būti susijusios su nepageidaujamu nėštumu, medicininėmis indikacijomis, tokiomis kaip pavojus moters sveikatai ar gyvybei, ir socialinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ekonominiais sunkumais ar šeimos aplinkybėmis. Be to, kai kurios moterys gali nuspręsti nutraukti nėštumą dėl genetinių anomalijų embrione ar kitų sveikatos problemų. Rizikos veiksniai gali apimti neplanuotą lytinį gyvenimą, netinkamą kontracepcijos naudojimą ir psichologinę ar emocinę būseną, kuri gali paveikti sprendimą dėl nėštumo.

Rizikos faktoriai

• Jaunas amžius – jaunesnės moterys dažnai gali būti labiau linkusios į neplanuotus nėštumus.
• Mažas išsilavinimas – moterys, turinčios mažiau žinių apie kontracepciją, gali būti labiau linkusios į nepageidaujamą nėštumą.
• Ekonominės problemos – finansiniai sunkumai gali paskatinti moteris nutraukti nėštumą.
• Psycho-emocinės problemos – stresas, depresija ar kitos emocinės problemos gali paveikti sprendimą dėl nėštumo.

Simptomai

• Pagrindiniai dirbtinio aborto simptomai gali apimti kraujavimą, pilvo skausmą, spazmus ir galvos skausmą. Kraujo netekimas gali būti lengvas arba sunkus, priklausomai nuo aborto tipo. Kai kurios moterys gali patirti emocinius simptomus, tokius kaip liūdesys, kaltė ar nerimas, kurie gali trukti ilgą laiką po procedūros.

Diagnostika

Dirbtinio aborto diagnostika apima medicininį įvertinimą, kuris gali apimti anamnezės rinkimą, fizinį tyrimą ir ultragarso tyrimus. Gydytojas gali patikrinti nėštumo būklę ir nustatyti, ar abortas buvo atliktas sėkmingai. Be to, gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti kraujo grupę ir hemoglobino lygį, kad būtų užtikrinta moters sveikata po procedūros.

Gydymas

Gydymo galimybės po dirbtinio aborto gali apimti medicininius ir nemedicininius sprendimus. Medicininiai sprendimai apima hormonų terapiją, kad būtų atkurta hormonų pusiausvyra, ir vaistus simptomams palengvinti, pavyzdžiui, skausmą malšinančius vaistus. Nemedicininiai sprendimai gali apimti psichologinę pagalbą, konsultacijas ir emocinės paramos grupes, kad moterys galėtų spręsti po aborto patiriamas emocines problemas. Naujausios terapijos galimybės gali apimti pažangias psichoterapijos formas, kurios padeda moterims susidoroti su emociniais iššūkiais, kilusiais po nėštumo nutraukimo.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas