Šlapimo susilaikymas
Anatomija
Šlapimo susilaikymas yra liga, susijusi su šlapimo sistemos funkcijomis ir anatomija. Pagrindiniai organai, kurie dalyvauja šlapimo susilaikyme, yra inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Inkstai filtruoja kraują ir gamina šlapimą, kuris per šlapimtakį patenka į šlapimo pūslę. Šlapimo pūslė yra raumenų maišelis, kuris kaupia šlapimą, kol jis išskiriamas per šlaplę. Šlapimo susilaikymas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant mechaninius kliuvinius, nervų sistemos sutrikimus arba raumenų disfunkcijas, kurios trukdo normaliam šlapimo išsiskyrimui.
Ligos aprašymas
Šlapimo susilaikymas yra būklė, kai asmuo negali visiškai ar dalinai išskirti šlapimo. Tai gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis šlapimo susilaikymas pasireiškia staiga ir gali būti skubus medicininis atvejis, reikalaujantis nedelsiant įsikišti. Lėtinis šlapimo susilaikymas gali būti mažiau akivaizdus, tačiau jis gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip inkstų pažeidimas ar šlapimo takų infekcijos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei ir sveikatai.
Ligos priežastis
Pagrindinės šlapimo susilaikymo priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti anatominių struktūrų anomalijos, tokios kaip prostatitas ar šlapimo pūslės akmenys, kurie blokuoja šlapimo kelią. Taip pat nervų sistemos sutrikimai, pavyzdžiui, stuburo traumos, gali paveikti šlapimo kontrolę. Kitos priežastys apima vaistus, kurie gali slopinti šlapimo pūslės funkciją, arba ligas, tokias kaip diabetas, kurios gali paveikti nervų sistemą.
Rizikos faktoriai
- Amžius: vyresni žmonės dažnai patiria šlapimo susilaikymą dėl natūralių senėjimo procesų.
- Prostatų sutrikimai: vyrai, turintys prostatos problemų, yra labiau linkę į šlapimo susilaikymą.
- Nervų sistemos sutrikimai: ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė ar Parkinsono liga, gali paveikti šlapimo kontrolę.
- Vaistai: tam tikri vaistai, tokie kaip antihistamininiai preparatai ar antidepresantai, gali sukelti šlapimo susilaikymą.
Simptomai
- Pagrindiniai šlapimo susilaikymo simptomai apima nemalonų jausmą pilvo srityje, nuolatinį norą šlapintis, tačiau negalėjimą to padaryti, ir skausmą ar diskomfortą šlapimo pūslėje. Ūminis šlapimo susilaikymas gali sukelti stiprų skausmą ir reikalauti skubios medicininės pagalbos. Lėtinis šlapimo susilaikymas gali pasireikšti mažiau akivaizdžiais simptomais, tačiau gali sukelti ilgalaikių komplikacijų.
Diagnostika
Šlapimo susilaikymas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, fiziniu ištyrimu ir papildomais tyrimais. Gydytojas gali atlikti pilvo ultragarsą, kad įvertintų šlapimo pūslės būklę, arba cistoskopiją, kad patikrintų šlapimo takus. Be to, gali būti atliekami šlapimo tyrimai, siekiant nustatyti galimas infekcijas ar kitus sutrikimus.
Gydymas
Šlapimo susilaikymo gydymas priklauso nuo priežasties. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda atsipalaiduoti šlapimo pūslės raumenims arba gydyti uždegimą. Taip pat gali būti rekomenduojama kateterizacija, kad būtų galima ištuštinti šlapimo pūslę. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip skysčių vartojimo reguliavimas ir dietos koregavimas. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip neurostimuliacija, gali būti taikomos pacientams, kuriems sunku kontroliuoti šlapimo pūslės funkciją. Svarbu, kad gydymą nustatytų gydytojas, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas