Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas

Anatomija

Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas yra būklė, kai žarnynas yra užblokuotas, todėl maistas ir skysčiai negali praeiti per virškinimo sistemą. Žarnynas, sudarytas iš plonosios ir storosios žarnos, atlieka esminę funkciją, leidžiančią virškinti maistą ir absorbuoti maistines medžiagas. Šios ligos atveju, dažniausiai paveikiama plonoji žarna, tačiau gali būti ir storosios žarnos blokada. Anatomijos požiūriu, svarbu pažymėti, kad naujagimiai turi dar nesubrendusią virškinimo sistemą, todėl bet kokie sutrikimai gali turėti rimtų pasekmių jų sveikatai.

Ligos aprašymas

Kitas naujagimio žarnų nepraeinamumas yra sunki būklė, kuri gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Liga pasireiškia, kai žarnynas yra fiziškai užblokuotas, todėl maistas ir skysčiai negali normaliai judėti per virškinimo sistemą. Tai gali sukelti žarnyno patinimą, kraujotakos sutrikimus ir netgi žarnyno nekrozę, jei blokada nesprendžiama laiku. Ši liga yra svarbi, nes ji gali greitai pabloginti naujagimio būklę, reikalaujant skubios medicininės intervencijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Dažnai tai yra įgimtos anomalijos, tokios kaip žarnyno volvulus (žarnyno sukimasis) arba mekonio obstrukcija. Taip pat gali pasitaikyti ir kitų priežasčių, tokių kaip infekcijos, žarnyno uždegimas ar net mechaniniai veiksniai, pavyzdžiui, navikai. Rizikos veiksniai gali apimti ankstyvą gimimą, mažą gimimo svorį arba tam tikras genetines ligas, kurios gali paveikti žarnyno struktūrą ir funkciją.

Rizikos faktoriai

• Priklausymas tam tikroms rasinėms ar etninėms grupėms, kuriose yra didesnė rizika susirgti žarnyno obstrukcija.
• Gimimo svoris, ypač mažas, gali padidinti riziką, nes tokie naujagimiai dažnai turi silpnesnę virškinimo sistemą.
• Genetinės ligos, tokios kaip cystic fibrosis, gali paveikti žarnyno funkciją ir sukelti obstrukciją.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali būti pilvo pūtimas, vėmimas (dažnai su tulžimi), neįprastai mažas arba visiškas išmatų nebuvimas ir dirglumas. Priklausomai nuo obstrukcijos sunkumo, simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, įskaitant dehidrataciją ir šoką.

Diagnostika

Šios ligos diagnostika dažniausiai apima fizinį naujagimio tyrimą, anamnezės surinkimą ir vaizdinius tyrimus. Pilvo ultragarsas ir rentgeno tyrimai gali padėti nustatyti obstrukcijos vietą ir pobūdį. Kartais gali būti naudojama kompiuterinė tomografija (KT), ypač jei įtariama, kad obstrukciją sukelia navikas ar kita patologija.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo obstrukcijos tipo ir sunkumo. Dažniausiai, esant lengviems atvejams, gali būti taikoma konservatyvi terapija, įskaitant skysčių infuzijas ir specialią dietą. Tačiau, jei obstrukcija yra sunki, gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant pašalinti blokadą. Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, kurios gali sumažinti atsigavimo laiką ir komplikacijų riziką. Taip pat svarbu stebėti naujagimius po gydymo, kad būtų užtikrintas visiškas atsigavimas ir žarnyno funkcijos normalizavimas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas