Apalpimas ir kolapsas

Anatomija

Apalpimas ir kolapsas dažniausiai yra susiję su nervų sistema, kraujotakos sistema ir širdies veikla. Šie sutrikimai gali paveikti smegenis, kurios priklauso nuo nuolatinio deguonies tiekimo. Kai kraujo srautas į smegenis sumažėja, gali pasireikšti alpimas. Be to, širdis, kaip pagrindinis organas, atsakingas už kraujo pumpavimą, gali būti paveikta įvairių ligų, kurios sukelia kolapsą. Šie sutrikimai gali turėti įtakos ir kitoms sistemoms, pavyzdžiui, kvėpavimo sistemai, kuri taip pat vaidina svarbų vaidmenį deguonies tiekime organizmui.

Ligos aprašymas

Apalpimas ir kolapsas yra būklės, kurios gali pasireikšti staiga ir dažnai yra laikinos. Apalpimas apibūdinamas kaip sąmonės praradimas, o kolapsas – kaip staigus organizmo funkcionalumo sumažėjimas. Šios būklės gali būti pavojingos, nes jos gali sukelti kritimus, traumas ir kitas komplikacijas. Svarbu atpažinti šias būkles, nes jos gali būti simptomai rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, neurologiniai sutrikimai ar kraujotakos problemos.

Ligos priežastis

Apalpimo ir kolapso priežastys gali būti įvairios. Dažniausiai pasitaikančios priežastys yra staigus kraujospūdžio sumažėjimas, dehidratacija, širdies ritmo sutrikimai, nervų sistemos sutrikimai, emocinis stresas ar fizinė perkrova. Mechanizmai, kurie gali sukelti šias būkles, apima kraujagyslių išsiplėtimą, širdies nepakankamumą, smegenų kraujotakos sutrikimus ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus. Rizikos veiksniai, tokie kaip amžius, lėtinės ligos, vaistų vartojimas ir gyvenimo būdo įpročiai, taip pat gali prisidėti prie šių būklių atsiradimo.

Rizikos faktoriai

• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms dažniau pasireiškia šios būklės, nes jų organizmo funkcijos gali būti sumažėjusios.
• Lėtinės ligos – tokios kaip cukrinis diabetas, hipertenzija ar širdies ligos, kurios gali paveikti kraujotaką.
• Vaistų vartojimas – tam tikri vaistai gali sukelti šalutinius poveikius, tokius kaip kraujospūdžio sumažėjimas.
• Dehidratacija – nepakankamas skysčių vartojimas gali sukelti kraujo tūrio sumažėjimą ir, kaip pasekmę, alpimą.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai apima galvos svaigimą, silpnumą, sąmonės praradimą, pykinimą ir šaltus prakaitus. Lengvi atvejai gali pasireikšti tik galvos svaigimu, tuo tarpu sunkesni atvejai gali sukelti ilgalaikį sąmonės praradimą ir net kritimą.

Diagnostika

Apalpimo ir kolapso diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus paciento istorijos ir fizinio tyrimo. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, EKG (elektrokardiogramą), ultragarso tyrimus ir kitus specializuotus tyrimus, siekiant nustatyti galimas priežastis. Kartais gali prireikti neurologinių tyrimų, kad būtų įvertinta smegenų funkcija.

Gydymas

Apalpimo ir kolapso gydymo galimybės priklauso nuo jų priežasčių. Pagrindiniai gydymo metodai apima skysčių ir elektrolitų papildymą, vaistų skyrimą širdies ritmo sutrikimams gydyti, taip pat gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliarus fizinis aktyvumas ir sveika mityba. Naujovės terapijoje gali apimti pažangius vaistus, kurie padeda stabilizuoti kraujospūdį ir gerinti širdies funkciją, taip pat inovatyvius prietaisus, kurie gali padėti stebėti paciento būklę realiu laiku.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas