Baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) pakitimai, neklasifikuojami kitur

Anatomija

Baltųjų kraujo kūnelių pakitimai, neklasifikuojami kitur, yra susiję su žmogaus imunine sistema, ypač su leukocitais, kurie yra pagrindiniai imuniteto komponentai. Šie ląstelių tipai, įskaitant limfocitus, monocitus, neutrofilus, eozinofilus ir bazofilus, yra gaminami kaulų čiulpuose ir yra svarbūs organizmo apsaugai nuo infekcijų, vėžio ir kitų ligų. Paveikti organai apima kaulų čiulpus, limfmazgius ir blužnį, kurie visi vaidina svarbų vaidmenį formuojant ir reguliuojant leukocitų kiekį bei funkciją organizme.

Ligos aprašymas

Baltųjų kraujo kūnelių pakitimai, neklasifikuojami kitur, apima įvairius leukocitų sutrikimus, kurie gali pasireikšti kaip padidėjęs arba sumažėjęs leukocitų skaičius, arba jų funkcijos sutrikimai. Ši liga yra svarbi, nes leukocitai atlieka esminį vaidmenį organizmo imuniniuose atsakuose. Jų pakitimai gali rodyti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip infekcijos, autoimuninės ligos ar net vėžys, todėl būtina atidžiai stebėti ir diagnozuoti šiuos pakitimus.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios. Tai gali būti genetiniai veiksniai, infekcijos (pvz., virusinės ar bakterinės), autoimuniniai procesai, poveikis toksinėms medžiagoms ar radiacijai. Be to, tam tikri vaistai, ypač chemoterapija, gali paveikti leukocitų gamybą arba funkciją. Taip pat svarbu pažymėti, kad stresas ir mitybos trūkumai gali turėti įtakos imuninės sistemos veikimui.

Rizikos faktoriai

• Genetiniai sutrikimai – tam tikros paveldimos ligos gali lemti leukocitų pakitimus.
• Infekcijos – ilgalaikės ar sunkios infekcijos gali išbalansuoti leukocitų kiekį.
• Vaistų vartojimas – kai kurie vaistai, ypač imunosupresiniai, gali sumažinti leukocitų skaičių.
• Ekologiniai veiksniai – toksinai, chemikalai ir radiacija gali pakenkti kraujo ląstelėms.
• Amžius – vyresnio amžiaus žmonėms rizika susirgti leukocitų pakitimais yra didesnė.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti nuovargį, silpnumą, dažnas infekcijas, karščiavimą, svorio netekimą, kraujavimą ar mėlynių atsiradimą, taip pat limfmazgių padidėjimą. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, priklausomai nuo ligos pobūdžio ir leukocitų pakitimų laipsnio.

Diagnostika

Ši liga diagnozuojama naudojant kraujo tyrimus, kuriuose nustatomas leukocitų skaičius ir jų diferenciacija. Taip pat gali būti atliekami kaulų čiulpų biopsijos tyrimai, kad būtų galima įvertinti ląstelių gamybos procesą. Papildomi tyrimai, tokie kaip vaizdo diagnostika (pvz., ultragarsas ar kompiuterinė tomografija), gali būti naudojami norint įvertinti limfmazgių ir kitų organų būklę.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo konkrečių leukocitų pakitimų priežasčių. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie stiprina imuninę sistemą, chemoterapiją ar radioterapiją, jei yra vėžys. Nemedicininiai sprendimai gali apimti mitybos pokyčius, fizinį aktyvumą ir stresą mažinančias technikas. Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją, kuri gali padėti atstatyti normalią leukocitų funkciją ir pagerinti paciento būklę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas