Kiti ir nepatikslinti dilbio sužalojimai

Ligos aprašymas
Gydytojai
Simptomai
Straipsniai

Anatomija

Kiti ir nepatikslinti dilbio sužalojimai dažniausiai pažeidžia dilbio struktūras, įskaitant kaulus, raumenis, sausgysles ir nervus. Dilbis, esantis tarp alkūnės ir riešo, yra sudarytas iš dviejų pagrindinių kaulų – spindulinio ir alkūninio. Šie kaulai yra apgaubti raumenimis, kurie atsakingi už rankos judesius. Be to, dilbio srityje yra gausu nervų, kurie perduoda signalus iš rankos į smegenis. Dėl šių anatominių ypatumų, bet koks sužalojimas gali turėti didelį poveikį funkcijai ir judėjimui.

Ligos aprašymas

Kiti ir nepatikslinti dilbio sužalojimai apima įvairius sužalojimus, kurie gali atsirasti dėl traumų, pavyzdžiui, kritimų, smūgių ar per didelio fizinio krūvio. Šie sužalojimai gali būti lengvi, pavyzdžiui, raumenų patempimai, arba sunkesni, pavyzdžiui, lūžiai ar nervų pažeidimai. Ši liga yra svarbi, nes ji gali žymiai paveikti kasdieninę veiklą, sumažinti gyvenimo kokybę ir reikalauti ilgalaikio gydymo bei reabilitacijos.

Ligos priežastis

Pagrindinės šios ligos priežastys apima fizinę traumą, kuri gali atsirasti dėl sporto, darbo ar kasdienių veiklų. Be to, sužalojimai gali atsirasti dėl staigių ar netinkamų judesių, per didelio svorio kilnojimo ar netinkamos technikos naudojimo. Mechanizmai, lemiantys sužalojimus, apima raumenų ir sausgyslių pertempimą, kaulų lūžius, nervų suspaudimą ar plyšimus. Rizikos faktoriai, tokie kaip amžius, fizinė forma ir ankstesni sužalojimai, taip pat gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo.

Rizikos faktoriai

  • Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria sužalojimus dėl sumažėjusios kaulų masės ir raumenų jėgos.
  • Sportinė veikla – tam tikri sportai, pavyzdžiui, kontaktiniai sportai, didina sužalojimų riziką.
  • Darbo sąlygos – fizinis darbas, reikalaujantis pakelti sunkumus ar atlikti pasikartojančius judesius, gali sukelti traumas.
  • Ankstesni sužalojimai – asmenys, kurie jau patyrė dilbio sužalojimus, yra labiau linkę į naujas traumas.

Simptomai

  • Pagrindiniai simptomai gali apimti skausmą dilbyje, patinimą, raumenų silpnumą, ribotą judesių amplitudę, mėlynes ir tirpimą ar dilgčiojimą, jei pažeidžiami nervai. Simptomai gali svyruoti nuo lengvų, kurie greitai praeina, iki sunkių, reikalaujančių medicininės intervencijos.

Diagnostika

Diagnostika dažnai prasideda nuo fizinio tyrimo, kurio metu gydytojas vertina skausmo vietą, judėjimo amplitudę ir raumenų jėgą. Papildomi tyrimai, tokie kaip rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT), gali būti naudojami nustatyti tikslius sužalojimus ir išsiaiškinti, ar yra kaulų lūžių ar minkštųjų audinių pažeidimų.

Gydymas

Gydymas gali būti konservatyvus arba chirurginis, priklausomai nuo sužalojimo sunkumo. Konservatyvus gydymas apima poilsį, ledo kompresus, priešuždegiminius vaistus ir fizioterapiją. Chirurginės intervencijos gali būti reikalingos, jei yra sudėtingi lūžiai ar nervų pažeidimai. Naujausios terapijos galimybės, tokios kaip regeneracinė medicina, pavyzdžiui, PRP (plazmos, turinčios daug trombocitų) terapija, taip pat gali padėti pagreitinti gijimo procesą ir atkurti funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos
arteritas
dusulys
granuliomatozė
infekcija
insultas
karščiavimas
kavasaki
kosulys
kvėpavimas
ligos
paburkimas
pažeidimas
sindromas
skausmas
sutrikimai
terapija
traumos
uždegimas
vargina
virusai

Rašyti komentarą