Cholera
Ligos aprašymas
Tai ypač pavojinga ūminė žarnyno infekcija, sukelianti epidemijas, pasireiškianti vandeningu viduriavimu, sunkiais atvejais šoku.
Sukėlėjas
Choleros sukėlėjas yra bakterijos Vibrio cholerae. Tik Vibrio cholerae O1 (jos biotipai klasikinis ir El Toro) ir Vibrio cholera O139 sukelia žmogui ligą. Jos labai jautrios rūgštims, chlorui, išdžiūvimui, dezinfekcijoms priemonėms, antibiotikams. Lede gali išbūti iki 4 mėnesių, maisto produktuose kambario temperatūroje – iki 5 dienų, 5-10oC užšaldytuose maisto produktuose vibrionai gali išlikti gyvybingi iki 10 dienų.
Paplitimas
Cholera paplitusi pasaulio regionuose, kuriuose yra blogos sanitarinės, vandens ir maisto higienos sąlygos. Choleros sukėlėjų rezervuarai du: žmonių visuomenė ir atviri vandens telkiniai. Infekcijos šaltinis – užsikrėtę žmonės, išskiriantys vibrionus su išmatomis ir vėmalais, sveikstantys ir sveiki vibrionų nešiotojai. Ligonis pavojingiausias pirmomis ligos dienomis. Choleros sukėlėjai perduodami fekaliniu-oraliniu būdu. Užkratas perduodamas per užterštą vandenį ar iš jo pagamintus gėrimus, pieną, rečiau per vaisius, daržoves, vandens gyvūnus. Imliausi yra asmenys su sumažėjusiu skrandžio rūgštingumu ir 0 kraujo grupe. Sunkiomis formomis serga maži vaikai ir senyvi suaugusieji. Didžiausias sergamumas yra vasarą. Persirgusieji įgyja specifinį, bet nestabilų imunitetą. Infekcijos plitimą pasaulyje skatina gyventojų migracija ir šiuolaikinis greitas transportas.
Simptomai
Susergama po 1-2 dienų nuo užsikrėtimo. Liga prasideda staiga neskausmingu viduriavimu, ypač naktį ir rytą. Pradžioje išmatos būna košės konsistencijos, bet greitai tampa vandeningos, bekvapės ir primena ryžių nuovirą. Netrukus ligonis ima vemti lyg fontanu. Karščiavimas nebūdingas. Sparčiai vystosi silpnumas, troškulys, didėja širdies susitraukimų dažnis. Cholera gali pasireikšti tiek besimptomėmis formomis, tiek sunkia ir mirtina eiga su didelio laipsnio skysčių netekimu, žarnyno pareze. Jei diagnozuojama laiku ir suteikiama medicininė pagalba, mirštamumas neviršija 1 proc.
Diagnostika
Liga diagnozuojama remiantis epidemiologiniais, klinikiniais ir bakteriologiniais duomenimis. Kiekvienam viduriuojančiam asmeniui, grįžusiam ir atvykstančiam iš šalių, kur paplitusi cholera, reikia įtarti šią infekciją. Greitas laboratorinės diagnostikos metodas – mikroskopinis išmatų tyrimas. Diagnozė patvirtinama atlikus išmatų ir vėmalų pasėlius.
Gydymas
Svarbiausia skubi hospitalizacija ir netektų skysčių atstatymas greitomis lašinėmis infuzijomis. Tik lengvų formų atvejais skysčiai atstatomi geriamaisiais tirpalais. Kai ligoniai nebevemia, gali gerti, skiriama antibiotikų, sutrumpinančių viduriavimą ir vibrionų išskyrimo trukmę. Cholerus sukėlėjus veikia doksaciklinas, azitromicinas, eritromicinas, biseptolis, nėščiosioms amoksiciklinas, fluorchinolonų grupės preparatai. Specialios dietos nereikia: antrą ligos dieną jau galima skirti pusę bendros dietos maisto. Ligoniai išleidžiami iš ligoninės kliniškai pasveikę ir gavus 3 neigiamus išmatų pasėlius.
Profilaktika
Viena svarbiausių choleros profilaktikos priemonių – užtikrinti saugaus geriamojo vandens tiekimą visuomenei, apsaugoti atvirus vandens telkinius nuo teršimo nuotekomis. Visuomenė turi būti mokoma asmens higienos. Choleros profilaktikai yra skiriamos trys geriamosios veiksmingos vakcinos, dažniausiai naudojamos keliautojams skiepyti.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas