Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito virusu [ŽIV]

Ligos aprašymas
Gydytojai
Straipsniai

Anatomija

Besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) yra susijęs su žmogaus imuninės sistemos anatomija, ypač su T limfocitais, kurie yra pagrindiniai imuninės sistemos komponentai. ŽIV atakuoja CD4+ T limfocitus, kurie yra svarbūs kovojant su infekcijomis. Pirmiausia virusas patenka į organizmą per gleivinę, dažniausiai per lytinius organus, ir pradeda daugintis limfinėje sistemoje, kurioje yra daug CD4+ ląstelių. Dėl šio proceso imuninės sistemos funkcija pamažu silpnėja, tačiau besimptomio užkrėtimo metu asmuo gali jaustis visiškai sveikas, nes virusas dar nesukelia akivaizdžių simptomų ar ligų.

Ligos aprašymas

Besimptomis užkrėstumas ŽIV yra etapas, kai asmuo yra užsikrėtęs virusu, tačiau nesijaučia jokių ligos simptomų. Šis etapas gali trukti kelerius metus, o asmuo gali net nežinoti, kad yra užsikrėtęs. Ši liga yra svarbi, nes net ir besimptomiai užsikrėtę asmenys gali perduoti virusą kitiems. Be to, ilgainiui, nesant gydymo, virusas gali sukelti AIDS (įgytą imunodeficito sindromą), kuris yra sunkiausia ŽIV infekcijos forma. Besimptomis etapas yra kritinis, nes jis leidžia virusui plisti toliau, kol imuninė sistema pradeda silpnėti.

Ligos priežastis

Pagrindinė besimptomio užkrėtimo ŽIV priežastis yra žmogaus imunodeficito viruso infekcija. ŽIV plinta per kontaktą su užkrėsto asmens kūno skysčiais, tokiais kaip kraujas, sperma, makšties skysčiai ir motinos pienas. Rizikos faktoriai, tokie kaip nesaugūs lytiniai santykiai, dalijimasis adatomis ir infekcija per gimdymą ar žindymą, prisideda prie užkrėtimo. Virusas į organizmą gali patekti per gleivines, ir jo gebėjimas prisitvirtinti prie T limfocitų leidžia jam daugintis ir plisti organizme.

Rizikos faktoriai

  • Nesaugūs lytiniai santykiai – tai vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, nes per juos virusas gali lengvai plisti.
  • Dalijimasis adatomis – ypač tarp narkotikų vartotojų, kurie naudoja tas pačias adatas, yra didelė rizika užsikrėsti ŽIV.
  • Infekcija per gimdymą arba žindymą – užkrėstos motinos gali perduoti virusą savo vaikams.
  • Žemas imunitetas – asmenys, kurių imuninė sistema yra silpna, yra labiau pažeidžiami užsikrėsti ŽIV.

Simptomai

  • Besimptomis užkrėstumas ŽIV gali trukti ilgą laiką, o asmuo gali nesijusti jokių simptomų. Tačiau kai kurie asmenys gali patirti lengvus simptomus, tokius kaip nuovargis, galvos skausmai, raumenų skausmai ir karščiavimas. Vėliau, be gydymo, gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip pasikartojančios infekcijos, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ir ilgalaikis karščiavimas.

Diagnostika

Besimptomio užkrėtimo ŽIV diagnozė atliekama naudojant kraujo tyrimus, kurie nustato viruso antikūnus ar viruso RNR. Dažniausiai naudojami tyrimai yra ELISA (enzyme-linked immunosorbent assay) ir PGR (polimerazės grandinės reakcija). Šie tyrimai gali nustatyti ŽIV buvimą organizme net ir esant besimptomiam užkrėtimui.

Gydymas

Besimptomio užkrėstumo ŽIV gydymas apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri padeda sumažinti viruso kiekį organizme ir sustabdyti ligos progresavimą. Nors šiuo etapu asmuo gali nesijusti sergantis, gydymas yra svarbus, kad būtų užkirstas kelias viruso plitimui ir apsaugota imuninė sistema. Be to, psichologinė pagalba ir socialinė parama yra svarbūs aspektai, padedantys žmonėms gyventi su ŽIV ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas

Žymos
citomegalo virusinė pneumonija
cukrinis diabetas
dantenų patologija
diabetinė dieta
endokrinologija
gestacinis diabetas
hiperglikemija
imunodeficitas
infekcija
kvėpavimo takų liga
letterersiwe liga
metabolinis sindromas
nosocomialinė infekcija
odontologinė onkologija
sindromas
užkrečiamosios ligos
virusai
virusinė liga
virusinė pneumonija
živ liga

Rašyti komentarą