Kraujagyslinė silpnaprotystė

Anatomija

Kraujagyslinė silpnaprotystė, dar žinoma kaip vaskulinė demencija, yra neurologinė liga, kuri atsiranda dėl smegenų kraujotakos sutrikimų. Ši liga paveikia smegenų audinius, ypač tuos, kurie yra atsakingi už pažinimo funkcijas, emocinę būseną ir elgesį. Smegenys, sudarytos iš neuronų ir gliijų, priklauso nuo nuolatinės kraujo tiekimo, kad gautų deguonį ir maistines medžiagas. Sutrikus kraujotakai, neuronai gali būti pažeisti arba net mirti, kas lemia pažinimo sutrikimus ir elgesio pokyčius.

Ligos aprašymas

Kraujagyslinė silpnaprotystė yra antra pagal dažnumą demencijos forma po Alzheimerio ligos. Ji pasireiškia, kai smegenų kraujagyslės yra pažeistos, o tai trukdo normaliai kraujo cirkuliacijai. Liga gali progresuoti lėtai arba staiga, priklausomai nuo kraujotakos sutrikimų pobūdžio. Svarbu atpažinti šią ligą, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gebėjimui dirbti ir kasdieniam gyvenimui. Be to, tinkama diagnostika ir gydymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą.

Ligos priežastis

Pagrindinės kraujagyslinės silpnaprotystės priežastys yra smegenų kraujotakos sutrikimai, kuriuos gali sukelti aterosklerozė, hipertenzija, diabeto komplikacijos, širdies ligos ar insultai. Šie veiksniai daro įtaką kraujagyslių būklei, sumažindami kraujo pritekėjimą į smegenis. Taip pat yra ir kitų priežasčių, tokių kaip smegenų uždegimas ar infekcijos, kurios gali sukelti kraujagyslinę silpnaprotystę, tačiau jos pasitaiko rečiau.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni nei 65 metų žmonės turi didesnę riziką susirgti kraujagysline silpnaprotyste.
• Širdies ligos: tokios ligos kaip koronarinė širdies liga ir širdies aritmijos padidina riziką.
• Diabetas: šis sutrikimas gali pažeisti kraujagysles ir padidinti insulto riziką.
• Hipertenzija: aukštas kraujospūdis gali sukelti kraujagyslių pažeidimus smegenyse.
• Rūkymas: nikotinas ir kitos medžiagos gali pakenkti kraujagyslėms.

Simptomai

• Pagrindiniai simptomai gali apimti atminties praradimą, sunkumus planuojant ar organizuojant veiklas, emocinį nestabilumą, sumažėjusią gebėjimą spręsti problemas ir pasikeitusį elgesį. Simptomai gali progresuoti lėtai ir įvairiai, todėl juos kartais sunku atskirti nuo normalaus senėjimo.

Diagnostika

Kraujagyslinės silpnaprotystės diagnozei nustatyti paprastai atliekami neurologiniai tyrimai, kraujo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Šie tyrimai padeda įvertinti smegenų struktūrą ir nustatyti galimus kraujotakos sutrikimus. Taip pat gali būti atliekami pažinimo testai, siekiant įvertinti atminties, mąstymo ir problemų sprendimo gebėjimus.

Gydymas

Kraujagyslinė silpnaprotystė gydoma tiek medicininiais, tiek nemedicininiais metodais. Medicininis gydymas gali apimti vaistus, kurie gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį arba kontroliuoja diabetą. Be to, rekomenduojama laikytis sveikos gyvensenos principų, tokių kaip subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo atsisakymas. Psichologinė terapija ir socialinė parama taip pat gali būti naudingos, padedant pacientams prisitaikyti ir valdyti simptomus. Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikri neuroprotekciniai vaistai gali turėti potencialą sulėtinti ligos progresavimą, tačiau šie gydymo metodai dar yra tiriami.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas