Alkoholio abstinencijos sindromas

Anatomija

Alkoholio abstinencijos sindromas (AAS) yra būklė, kuri atsiranda, kai asmuo, ilgą laiką vartojęs alkoholį, staiga nutraukia jo vartojimą arba žymiai sumažina dozę. Ši liga tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, ypač smegenis, kurios prisitaiko prie nuolatinio alkoholio vartojimo. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia neurocheminius pokyčius smegenyse, ypač GABA (gamma-aminobutyro rūgšties) ir glutamato sistemose. Dėl to, atsisakius alkoholio, gali pasireikšti įvairūs simptomai, nes smegenys stengiasi atkurti savo pusiausvyrą. Be to, alkoholio poveikis gali turėti įtakos kepenims, širdies ir kraujagyslių sistemai bei virškinimo sistemai, kas gali sukelti papildomų komplikacijų.

Ligos aprašymas

Alkoholio abstinencijos sindromas yra sunki būklė, kuri gali pasireikšti asmenims, kurie ilgą laiką vartoję dideles alkoholio dozes. Šios ligos pobūdis yra toks, kad, nutraukus alkoholio vartojimą, organizmas reaguoja į staigų alkoholio trūkumą, sukeldamas įvairius fizinius ir psichinius simptomus. AAS gali būti pavojingas gyvybei, jei jis nebus tinkamai gydomas, todėl svarbu atpažinti ir gydyti šią būklę ankstyvoje stadijoje. Supratimas apie AAS svarbą yra esminis siekiant užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip delirium tremens, kurios gali sukelti mirtį.

Ligos priežastis

Alkoholio abstinencijos sindromas atsiranda dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo, kuris sukelia fizinį priklausomumą. Pagrindinės šios ligos priežastys apima:

• Ilgalaikis alkoholio vartojimas, kuris sukelia neuroadaptacinius pokyčius smegenyse.
• Staigus alkoholio vartojimo nutraukimas arba žymus sumažinimas.
• Genetiniai veiksniai, kurie gali padidinti jautrumą priklausomybei.
• Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas ar depresija, kurie gali skatinti alkoholio vartojimą.

Rizikos faktoriai

• Rizikos faktoriai, didinantys alkoholio abstinencijos sindromo riziką, apima:
• Amžius: jaunesni asmenys dažniau patiria abstinencijos simptomus.
• Lyčių skirtumai: vyrai dažniau susiduria su AAS nei moterys.
• Ankstesnė priklausomybė nuo alkoholio: asmenys, turintys istoriją su alkoholiu, yra labiau linkę patirti AAS.
• Psichinės sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, gali padidinti riziką.

Simptomai

• Alkoholio abstinencijos sindromas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis nuo lengvų iki sunkių:
• Lengvi simptomai: nerimas, nemiga, prakaitavimas, drebulys.
• Vidutiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, tachikardija.
• Sunkūs simptomai: haliucinacijos, delirium tremens, traukuliai.

Diagnostika

Alkoholio abstinencijos sindromas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir paciento anamneze. Gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir gali naudoti tokias diagnostines priemones kaip CAGE klausimynas, kuris padeda nustatyti alkoholio vartojimo problemas. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant įvertinti kepenų funkciją ir elektrolitų pusiausvyrą, kad būtų išvengta komplikacijų.

Gydymas

Alkoholio abstinencijos sindromo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininiu požiūriu, gydymas dažnai prasideda nuo benzodiazepinų, kurie padeda sumažinti simptomus ir užkirsti kelią traukuliams. Taip pat gali būti skiriami vaistai, tokie kaip disulfiramas ar naltreksonas, kurie padeda kontroliuoti alkoholio vartojimą. Nemedicininiai gydymo būdai apima psichoterapiją, grupinę terapiją ir paramos grupes, kurios padeda asmenims atsigauti ir išvengti recidyvo. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija, taip pat rodo teigiamus rezultatus gydant alkoholio priklausomybę ir AAS.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas