Encefalitas

Anatomija

Encefalitas yra liga, kuri paveikia smegenis, todėl ji tiesiogiai susijusi su centrinės nervų sistemos anatomija. Smegenys, sudarytos iš įvairių struktūrų, tokių kaip smegenų žievė, hipokampas ir smegenų kamienas, atlieka svarbias funkcijas, įskaitant mąstymą, atmintį ir motorinę kontrolę. Encefalito metu uždegimas gali paveikti šias struktūras, sukelti neurologinius sutrikimus ir paveikti bendrą organizmo veiklą. Smegenų uždegimas gali sukelti edemą, o tai gali sukelti papildomų komplikacijų, tokių kaip smegenų spaudimas.

Ligos aprašymas

Encefalitas yra smegenų uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų, nors gali būti ir bakterinių ar autoimuninių priežasčių. Ši liga gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant pirminį encefalitą, kurį sukelia tiesioginė infekcija, ir antrinį encefalitą, kuris yra imuninės sistemos atsakas į kitą infekciją organizme. Encefalitas yra svarbi liga, nes ji gali sukelti sunkius neurologinius sutrikimus, negalią ir net mirtį. Jos diagnozė ir gydymas reikalauja skubios medicininės intervencijos.

Ligos priežastis

Encefalito priežastys gali būti įvairios. Dažniausios priežastys yra virusai, tokie kaip herpes simplex virusas, Vario zoster virusas, arbovirusai (pvz., Zikos virusas) ir kiti. Be to, bakterinės infekcijos, tokios kaip Laimo liga, taip pat gali sukelti encefalitą. Autoimuniniai procesai, kai organizmo imuninė sistema klaidingai puola smegenų ląsteles, taip pat gali sukelti šią ligą. Rizikos veiksniai gali apimti silpnintą imuninę sistemą, neseniai patirtas infekcijas ir tam tikras geografines vietoves, kuriose dažniau pasitaiko tam tikrų virusų.

Rizikos faktoriai

• Silpninta imuninė sistema: Žmonės, turintys autoimuninių ligų arba gydomi imunosupresiniais vaistais, yra labiau pažeidžiami.
• Amžiaus grupė: Vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga encefalitu.
• Geografinė vietovė: Regionai, kur dažnai pasitaiko tam tikrų virusų (pvz., Zikos viruso), didina encefalito riziką.
• Neseniai patirtos infekcijos: Virusinės arba bakterinės infekcijos, kurios gali sukelti antrinį encefalitą.

Simptomai

• Simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi simptomai apima galvos skausmą, nuovargį ir karščiavimą. Vidutiniai simptomai gali būti pykinimas, vėmimas, raumenų skausmai ir šviesos jautrumas. Sunkūs simptomai gali apimti dezorientaciją, traukulius, komą ir neurologinius deficitus, tokius kaip paralyžius.

Diagnostika

Encefalito diagnozė apima kelis tyrimus. Pirma, gydytojas atlieka fizinį tyrimą ir neurologinį vertinimą. Dažniausiai atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), siekiant įvertinti smegenų struktūrą ir nustatyti uždegimą. Taip pat gali būti atliekama stuburo punkcija, kad būtų gauti smegenų skysčio mėginiai, kurie padeda nustatyti uždegimo priežastį. Kraujo tyrimai taip pat gali būti naudojami siekiant identifikuoti infekcijas.

Gydymas

Encefalito gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Jei liga sukelta viruso, gydymas paprastai yra simptominis, apimantis skausmo malšinimą ir karščiavimo kontrolę. Herpes simplex viruso sukeltam encefalitui gali būti skiriamas antivirusinis vaistas, pavyzdžiui, acikloviras. Sunkiems atvejams gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios priežiūros. Be to, gali būti taikomos imuninės terapijos, siekiant sumažinti uždegimą. Reabilitacijos programos, įskaitant fizinę ir kalbos terapiją, gali būti naudingos atsigavimo procese.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas