Kvėpavimo takų nudegimas

Anatomija

Kvėpavimo takų nudegimas yra liga, paveikianti žmogaus kvėpavimo sistemą, ypač viršutinius kvėpavimo takus, įskaitant nosiaryklę, gerklę ir trachėją. Nudegimai gali atsirasti dėl cheminių, terminių ar elektrinių medžiagų poveikio, o tai gali sukelti audinių pažeidimus, uždegimą ir edemą. Šie pokyčiai gali sutrikdyti normalų oro srautą ir apsunkinti kvėpavimą, o tai gali sukelti rimtų pasekmių organizmui, įskaitant hipoksiją (deguonies trūkumą). Poveikiai gali būti lokalizuoti arba išplisti į apatinius kvėpavimo takus, tokius kaip bronchai ir plaučiai, kas gali sukelti dar didesnių komplikacijų.

Ligos aprašymas

Kvėpavimo takų nudegimas yra sunki būklė, kuri gali būti potencialiai gyvybei pavojinga. Ši liga dažniausiai pasireiškia po kvėpavimo takų sąlyčio su karštomis dujomis, garais ar cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, rūgštimis ar šarmais. Nudegimai gali būti klasifikuojami pagal jų sunkumą: pirmo laipsnio nudegimai sukelia tik paviršinius pažeidimus, o trečio laipsnio nudegimai gali pažeisti gilesnius audinius, sukeldami rimtus komplikacijas, tokius kaip kvėpavimo nepakankamumas. Šios ligos svarba kyla iš jos galimo poveikio paciento gyvenimo kokybei ir sveikatos būklei, todėl būtina greitai ir tinkamai reaguoti į bet kokius simptomus.

Ligos priežastis

Kvėpavimo takų nudegimas gali būti sukeltas įvairių veiksnių. Pagrindinės priežastys apima:

• Terminis poveikis – karštos dujos ar garai, kurie gali atsirasti gaisro metu arba iš pramoninių procesų.
• Cheminis poveikis – kontaktas su dirginančiomis ar korozinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, rūgštimis, šarmais ar kitomis toksiškomis medžiagomis.
• Elektrinis poveikis – elektros srovės sukelti nudegimai, kurie gali paveikti kvėpavimo takus, jei srovė pereina per juos.

Rizikos faktoriai

• Gaisro pavojus – asmenys, dirbantys gaisriniuose ar pramoniniuose sektoriuose, yra labiau linkę patirti kvėpavimo takų nudegimus.
• Cheminių medžiagų naudojimas – darbuotojai, dirbantys su pavojingomis cheminėmis medžiagomis, gali susidurti su didesne rizika.
• Asmeninės savybės – žmonės su ankstesnėmis kvėpavimo ligomis ar silpnesne imunine sistema gali būti labiau pažeidžiami.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti lengvi ir apimti gerklės skausmą, kosulį ir dusulį. Vėliau gali pasireikšti sunkesni simptomai, tokie kaip kvėpavimo pasunkėjimas, cianozė (mėlynas odos atspalvis dėl deguonies trūkumo) ir sąmonės netekimas.

Diagnostika

Kvėpavimo takų nudegimui diagnozuoti naudojami įvairūs metodai. Pirmiausia atliekamas klinikinis įvertinimas, apimantis paciento istorijos surinkimą ir fizinį tyrimą. Papildomi tyrimai gali apimti bronchoskopiją, kuri leidžia tiesiogiai apžiūrėti kvėpavimo takus, ir vaizdinius tyrimus, tokius kaip rentgeno nuotraukos ar kompiuterinė tomografija, siekiant įvertinti audinių pažeidimus.

Gydymas

Kvėpavimo takų nudegimo gydymas priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Lengvų nudegimų atveju gali būti taikoma simptomų valdymo terapija, tokia kaip skausmo malšinimas ir drėgnos aplinkos užtikrinimas. Sunkių nudegimų atveju gali prireikti hospitalizacijos, intubacijos ir mechaninės ventiliacijos. Naujausios terapijos galimybės apima regeneracinės medicinos metodus, tokius kaip kamieninių ląstelių terapija, siekiant skatinti pažeistų audinių atsinaujinimą ir pagerinti kvėpavimo funkciją.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas