Dializė

Dializė – mažamolekulių junginių pašalinimas iš koloidinio ar polimero tirpalo difuzija pro puslaidę membraną. Tirpalo pilama į indą (dializatorių), kurio dugnas yra puslaidė membrana (pvz., celofanas). Jis įstatomas į kitą didesnį indą su tekančiu vandeniu. Mažos molekulės ir jonai pereina pro membraną į vandenį, o koloidinės dalelės ir stambiamolekulių junginių molekulės lieka viduje. Dializė vyksta lėtai. Greitesnė yra elektrodializė. Elektrodializatoriuje į tekantį vandenį panardinami elektrodai, sujungti su išoriniu srovės šaltiniu. Leidžiant elektros srovę, katijonai iš tirpalo pereina prie katodo, o anijonai – prie anodo. Dialize pagrįstas ir dirbtinio inksto veikimas: kraujas, tekėdamas pro panardintus į specialius tirpalus vamzdelius, pagamintus iš puslaidės membranos, išsivalo nuo kenksmingų medžiagų, kurios susikaupia kraujyje, sutrikus inkstų funkcijai ar apsinuodijus. Išvalytas kraujas grąžinamas į organizmą.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė