Aktininė keratozė

Anatomija

Aktininė keratozė yra odos liga, kuri tiesiogiai susijusi su epidermiu, viršutiniu odos sluoksniu. Ši liga dažniausiai pasireiškia saulės poveikio paveiktose odos vietose, ypač tose, kurios ilgą laiką buvo veikiamos ultravioletinių spindulių. Paveikta oda gali tapti šiurkšti, pleiskanota ir gali atsirasti paraudimas. Dažniausiai aktininė keratozė pasireiškia veido, kaklo, ausų ir rankų srityse, kur oda yra labiausiai veikiama saulės spindulių.

Ligos aprašymas

Aktininė keratozė yra odos prekancerinė būklė, kuri gali išsivystyti dėl ilgalaikio ultravioletinių spindulių poveikio. Tai yra svarbi liga, nes ji gali tapti odos vėžio, ypač plokščiųjų ląstelių karcinomos, pirmtaku. Liga dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali pasitaikyti ir jaunesniems asmenims, ypač tiems, kurie daug laiko praleidžia saulėje. Aktininė keratozė pasireiškia kaip sausi, šiurkštūs, raudoni arba rudi pleistrai ant odos, kurie gali niežėti arba būti skausmingi.

Ligos priežastis

Pagrindinė aktininės keratozės priežastis yra ilgalaikis ultravioletinių (UV) spindulių poveikis. UV spinduliai sukelia DNR pažeidimus odos ląstelėse, o tai gali lemti nenormalų ląstelių augimą. Be to, kitos priežastys, galinčios prisidėti prie šios ligos vystymosi, apima odos tipą, genetinę polinkį, imuninės sistemos silpnėjimą ir tam tikras odos ligas. Taip pat svarbu paminėti, kad dažnas dirbimas lauke ir saulės nudegimai didina ligos riziką.

Rizikos faktoriai

• Ilgalaikis saulės poveikis: Asmenys, kurie daug laiko praleidžia saulėje, yra labiau linkę susirgti aktinine keratoze.
• Šviesi oda: Žmonės su šviesia oda, plaukais ir akimis yra labiau pažeidžiami.
• Imuninės sistemos sutrikimai: Žmonės, kurių imuninė sistema yra silpnesnė, pavyzdžiui, po organų transplantacijų, taip pat yra didesnėje rizikoje.
• Amžius: Vyresni nei 40 metų asmenys dažniau serga šia liga.

Simptomai

• Aktininė keratozė gali pasireikšti kaip šiurkšti, pleiskanojanti odos vieta, kuri gali būti raudona arba ruda.
• Gali pasireikšti niežėjimas, deginimas arba skausmas paveiktoje vietoje.
• Laikui bėgant, šios dėmės gali didėti ir tapti labiau iškilusios, kartais gali atsirasti opos.

Diagnostika

Aktininė keratozė diagnozuojama atliekant fizinį odos tyrimą. Dermatologas gali įvertinti odos pokyčius ir, jei reikia, atlikti biopsiją, kad patvirtintų diagnozę. Biopsijos metu nedidelis odos mėginys paimamas ir tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti, ar nėra piktybinių ląstelių.

Gydymas

Aktininės keratozės gydymas gali būti įvairus, priklausomai nuo ligos sunkumo. Gydymo galimybės apima topinius vaistus, tokius kaip 5-fluorouracilas arba imikvimodas, kurie padeda pašalinti pažeistas ląsteles. Taip pat gali būti taikomos procedūros, tokios kaip krioterapija (skystu azotu užšaldymas), lazerinė terapija arba fotodinaminė terapija. Svarbu ir prevencija, įskaitant saulės apsaugos priemonių naudojimą ir vengimą ilgalaikio saulės poveikio. Naujausios terapijos galimybės nuolat tobulinamos, siekiant efektyviau gydyti šią ligą ir sumažinti jos pasikartojimo riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas