Gliukoneogenezė

Tai – gliukozės biosintezė iš neangliavandenių (laktato, glikogeninių aminorūgščių). Ji yra aktyvi kepenų ląstelėse ir gana mažai aktyvi inkstuose. Gliukoneogenezės procesą atlieka fermentų sistema, vadinama tuo pačiu pavadinimu. Gliukoneogenezė aktyviai vyksta badaujant, vartojant mažai angliavandenių turintį maistą arba intensyvių fizinių krūvių metu. Tai – endergoninis procesas, kuriam reikia ATP ir GTP hidrolizės metu išskiriamos energijos. Pavyzdžiui, piruvato virsmo į gliukozės 6-fosfatą reakcijų metu yra sunaudojamos 4 molekulės ATP ir 2 molekulės GTP. Gliukoneogenezės proceso metu vyksta 11 fermentinių reakcijų. Pirmosios iš jų gali vykti mitochondrijose arba citozolyje ir tai priklauso nuo pradinių substratų. Gliukoneogenezės reakcijų grandinė pavaizduota schemoje.

Gliukoneogenezės aktyvumą valdo trys fermentai: piruvato karboksilazė (mitochondrijose), fosfoenolpiruvato karboksikinazė ir fruktozės 1,6-difosfatazė.

Gliukoneogenezė yra vienas iš II tipo cukrinio diabeto farmakoterapijos taikinių. Ją slopina vaistas metforminas, taip sumažindamas gliukozės koncentraciją kraujyje.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė