Vitaminas H
Biotinas, 2ꞌ-okso-3,4-imidazolin-2-tetrahidrotionfenpentano rūgštis.
Jis atsparus šarmų, rūgščių, deguonies ir ultravioletinės spinduliuotės poveikiui. Biotinas yra ligazių klasės fermentų, dalyvaujančių karboksilinimo reakcijose, kofermentas. Biotininiai fermentai katalizuoja karboksilinimo reakcijas, kuriose dalyvauja CO2(HCO3–) ir ATP. Co2 prijungiamas prie biotino molekulės pirmo N atomo, susidarant karboksibiotino fermento kompleksui.
Karboksilinimo reakcijos svarbios angliavandenių sintezei, riebalų rūgščių sintezei. Vitamino trūksta retai, nes vitamino H daug sintetina žarnyno bakterijos. Avitaminozei būdingas dermatitas: oda parausta, pleiskanoja, o riebalų liaukos išskiria daug riebalų (seborėja). Burnos gleivinė sudirginama, liežuvio speneliai atrofuojasi. Vėliau dermatitas išplinta, apimdamas visą kūną. Avitaminozė gali sukelti: smarkų plaukų slinkimą, nagų skilinėjimą, mažakraujystę (anemiją). Pažeidžiama ir nervų sistema, atsiranda mieguistumas, depresija, parastezijos, paralyžiai. Visi šie negalavimai paprastai išnyksta gydant vitaminu H keletą dienų. Hipovitaminoze žmogus gali susirgti, vartodamas labai daug žalių kiaušinių, nes kiaušinio baltyme yra glikoproteino avidino, kuris žarnyne susijungia su biotinu ir sudaro vandenyje netirpstantį ir nerezorbuojamą kompleksą. Norint, kad prasidėtų vitamino H hipovitaminozė, reikia suvalgyti apie 20 kiaušinių per dieną. Biotino hipovitaminozę gali sukelti ir vaistų, pvz., sulfanilamidų, vartojimas. Biotino yra augalinės ir gyvulinės kilmės produktuose. Gana daug jo kiaušinio trynyje, kepenyse, inkstuose, piene, avižinėse kruopose, mielėse, mažiau daržovėse, vaisiuose ir uogose. Rekomenduojama biotino paros dozė – tik 0,25 mg.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė