Ar tikslinga skirti vitaminų lėtinio streso metu?
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata daugiausia priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos šalyse atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba prastėja, o tai lemia reikšmingą nutukimo, kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto, onkologinių ligų paplitimą. Gyventojai dažnai renkasi pigesnius, biologiškai mažiau vertingus, greitai paruošiamus maisto produktus, o tai neigiamai veikia sveikatą.
Fizinis aktyvumas – kitas gyvenseną atspindintis ir daug įtakos sveikatai turintis veiksnys. Fizinis aktyvumas skatina augimo procesus, didina fizinį pajėgumą, gerina psichinę savijautą ir net 60 proc. sumažina lėtinių ligų riziką. Dar Avicena aktyvų judėjimą įvardijo kaip pagrindinį sveikatą tausojantį veiksnį, o racionalią mitybą – būtiną veiksnį sveikatai palaikyti. Negalėdami užtikrinti tinkamos racionalios mitybos, turime užtikrinti pakankamą vitaminų ir mikroelementų kiekį.
Kas yra racionali mityba?
Alimentarinės ligos (lot. alimentarius – maistinis) yra susijusios su nepakankama arba pertekline mityba, palyginti su normaliais organizmo poreikiais. Praėjusio šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50 proc. žmonių mirčių yra tiesiogiai susijusios su netinkama mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau – subalansuota mityba.
Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visų jam reikalingų medžiagų ir energijos idealiam svoriui palaikyti. Maistas svarbus ligų profilaktikai ir sveikatai stiprinti, todėl mitybos specialistai vis daugiau kalba apie sveikatinančią mitybą. Būtent toks mitybos apibūdinimas geriausiai nurodo jos reikšmę.
Lietuvoje atlikus tyrimus paaiškėjo, kad lietuvių gyvensenos ir mitybos įgūdžiai dar nepakankami. Suaugusių Lietuvos gyventojų mityba nėra subalansuota: vartojama per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių, taip pat cholesterolio, cukraus, kai kurių vitaminų ir mineralų. Moterys per mažai vartoja vitaminų D, B1, PP, B12, vyrai – vitamino B12. Tiek moterys, tiek vyrai vartoja per daug natrio, tačiau per mažai kalcio, jodo.
Moterys mažiau, negu rekomenduojama, vartoja magnio, geležies ir cinko. Išlieka didelis sergamumas ir mirtingumas nuo ligų, susijusių su maisto kokybe ir mityba: didėja sergamumas cukriniu diabetu, vėžiu, kraujotakos ligomis, didėja sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis. 2006 metais nutukusių vyrų (kūno masės indeksas (KMI) >30) dalis padidėjo nuo 11 proc., 1994-aisiais – iki 21 proc.
Antsvorio (KMI>25) turinčių žmonių skaičius padaugėjo nuo 47 proc. iki 56 proc., tarp moterų 19 proc. buvo nutukusios ir 49 proc. turėjo antsvorio. Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, yra daugiausiai nutukusių asmenų, o vidutinė gyvenimo trukmė – viena mažiausių Europos Sąjungoje.
Vitaminų svarba mūsų organizmui
Vitaminai – svarbi, neturinti kalorijų maisto dalis. Jie svarbūs pasisavinant kitas maisto medžiagas ir panaudojant jas energijai gauti bei kūno struktūrai formuoti. Dalyvaudami sudėtinguose medžiagų apykaitos procesuose, jie palaiko ar padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas. Vitaminų žmogaus organizmui reikia labai nedaug, jų normos skaičiuojamos miligramais (mg).
Išsivysčius hipovitaminozei, juntamas silpnumas, mažėja apetitas, žmogus tampa nervingas, susilpnėja jo organizmas ligoms. Ilgesnį laiką stingant tik kurio nors vieno vitamino, susergama jam būdinga avitaminoze. Kiek organizmui reikia vitaminų, priklauso nuo gyvenimo ir klimato sąlygų, mitybos pobūdžio, vitaminų reikšmės medžiagų apykaitai. Vitaminų poreikis padidėja sergant, dirbant sunkų fizinį darbą, šalto ar karšto klimato sąlygomis, smarkiai prakaituojant, dirbant su cheminėmis medžiagomis. Vitaminų cheminė sudėtis ir fiziologinis poveikis yra skirtingas. Jie skirstomi į 2 grupes: tirpstančius riebaluose (A, D, E, K) ir tirpstančius vandenyje (B grupės vitaminai, C, P, PP, kt.).
Norint sumažinti pacientus kamuojantį nerimą, nuovargį, streso sukeltus padarinius, rekomenduojama skirti B grupės vitaminų kompleksų su mineralinėmis medžiagomis. Žmogus, kurio organizmas kasdien gauna pakankamą vitaminų B kiekį, gali efektyviai kovoti su stresu, nerimu, nuovargiu.
Kai jų trūksta, žmogus greičiau pavargsta, silpsta atmintis, dažniau skauda galvą, kamuoja migrena, padidėja dirglumas, gali nemaloniai tvinkčioti ar trūkčioti raumenys, varginti tirpimas. Atminties, ypač įsiminimo, procesai yra priklausomi nuo B grupės vitaminų, jų trūkumas kartu su mažakraujyste sukelia sunkius atminties susilpnėjimo požymius. Kartais tai būna pagrindinė įsiminimo trūkumo priežastis.
Berocca® plus nauda esant neužtikrintai racionaliai mitybai
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, biocheminių medžiagų koncentracija ir psichologinė būklė yra glaudžiai susiję. Daugiausia tyrinėti vyresnio amžiaus žmonės. Didžiausias dėmesys skirtas folio rūgščiai ir vitaminui B12 ir / ar B6. Nepaisant metodologinių trūkumų, daugelio tyrimų rezultatai patvirtina, kad tarp vitaminų ir / ar homocisteino koncentracijos, depresijos bei kognityvinių funkcijų yra glaudus ryšys. Kitų tyrimų duomenys leidžia manyti, kad yra ryšys ir tarp vitamino C, gaunamo su maistu, ir jo koncentracijos kraujyje, ir pažintinių funkcijų bei demencijos rizikos.
Ankstesniais tyrimais nepatvirtinta, kad atskirų vitaminų ar nedidelės vitamino B dozės papildomas vartojimas veiksmingas kai kurioms ligoms gydyti. Taip pat neaiškus ir vitaminų papildų vartojimas smegenų veiklai gerinti. Tiriant vitaminų B6 , B12 ir folio rūgšties su vitaminu B12 ar be jo įtaką pažintinėms funkcijoms, susijusioms su amžiumi ir demencija, veiksmingumo įrodymų pristigo galbūt dėl mažo tyrimų, atitinkančių metaanalizės kriterijus, skaičiaus, tyrimų metodologijos trūkumų, mažai jautrių tyrimo metodų (angl. Mini-mental test), vyresnių žmonių imčių. Taip pat pristigo vitamino C papildomo vartojimo sulaukus vyresnio amžiaus ir sergant demencija veiksmingumo įrodymų.
Su sveikais ne vyresnio amžiaus žmonėmis tyrimų dėl vitaminų ir mineralų įtakos atlikta mažai. Anksčiau nustatyta, kad vitaminai veikia vaikų intelektą. Pastebėta, kad suaugusieji, kurie 12 mėnesių vartojo dideles dozes įvairių vitaminų, buvo geresnės subjektyvios nuotaikos (Nuotaikos būklės profilis – POMS), jiems pagerėjo protinių galimybių vertinimas (Bendrasis sveikatos klausimynas – GHQ) ir kognityvinės funkcijos atliekant užduotis, kurioms reikia susikaupti. Vis dėlto įrodymai su moterimis buvo menkesni. O papildomai vartojant vitamino B komplekso ir vitamino C derinį 4–80 savaičių, sumažėjo nerimas ir psichologinė įtampa, vertinant psichometriniais metodais.
Naujausias atsitiktinių imčių, dvigubai slaptas, placebu kontroliuojamas tyrimas, kuriame tirta 210 sveikų dirbančių vyrų (30–55 metų), parodė, kad 33 dienų B grupės vitaminų su vitaminu C ir mineralais vartojimas sumažino subjektyvų stresą (pagal suvokiamo streso skalę) ir protinį nuovargį, pagerino protinės energijos įvertinimą (GHQ-12) ir energiją (POMS), pagerino savybes, kurios leido greičiau išspręsti įvairias aritmetines užduotis.
Atsitiktine tvarka į tyrimą atrinkta 215 sveikų vyrų, kurių amžius buvo 30–55 metai. Peržvelgus pateiktus duomenis, 5 dalyviai buvo pašalinti iš tyrimo dėl svarbių protokolo pažeidimų (1 nesilaikė gydymo režimo, 1 medicininė būklė buvo netinkama, o 3 KMI buvo >40), 12 dalyvių buvo pašalinti, nes nepateikė visų duomenų, kuriuos būtų galima panaudoti analizei, todėl pagal protokolą liko 198 dalyviai (multivitaminų ir mineralų gavo 94, o placebo – 104). Į tyrimą neįtraukti per pastaruosius 5 metus patyrę kliniškai reikšmingų sveikatos sutrikimų, 5 pastarąsias dienas vartoję kokių nors vaistų ir 4 pastarąsias savaites vartoję bet kokių vitaminų ir / ar kitų papildų pacientai.
Dalyviai gavo placebo arba multivitaminų ir mineralų komplekso (Berocca® Plus, Bayer Consumer Care AG, Bazelis) identiškų putojančių tablečių pavidalu – kasdien po tabletę 33+2 dienas trukusį tyrimą. Multivitaminų ir mineralų tabletėse buvo vitamino B1 (15 mg), B2 (15 mg), B6 (10 mg), B12 (10 μg), C (500 mg), biotino (150 μg), folio rūgšties (400 μg), nikotinamido (50 mg) ir pantoteno rūgšties (23 mg), mineralinio kalcio (100 mg), magnio (100 mg) ir cinko (10 mg). Į gydymo grupes pacientai atrinkti atsitiktine tvarka. Gydymo režimo laikymasis vertinamas skaičiuojant tabletes ir analizuojant dienyno įrašus.
Kognityviniai ir nuotaikos vertinimai buvo atlikti JAVA™ mobiliaisiais telefonais. Ankstesni tyrimai parodė, kad tai gana jautrus metodas pažintinėms funkcijoms įvertinti ir vaizdinio atitikmens skale (VAS) atskleisti nuotaiką. Tyrimo paketą sudarė šie matavimai: nuovargio ir nuotaikos VAS, būsenos ir energijos VAS, kognityvinės užduotys.
Dalyviai susirinko į pradinę atranką, per kurią buvo mokoma naudotis mobiliuoju telefonu. Po 14 dienų atvyko įvertinti pažintinių funkcijų ir nuotaikos prieš gydymą. Pirmasis vertinimas mobiliuoju telefonu (1 diena) vyko dieną prieš dalyviams pradedant vartoti tiriamuosius preparatus (t. y. po 2 dienų po antrojo apsilankymo). Vėliau buvo vertinama 7, 14, 21 ir 28 dieną nuo gydymo pradžios. Kiekvieną įvertinimo dieną duomenys mobiliuoju telefonu iš dalyvio namų buvo siunčiami 2 kartus. Pirmasis įvertinimas atliekamas prieš išvažiuojant į darbą, antrasis – baigus darbą. Įvertinimai buvo identiški, tik dalyviai į klausimus apie būseną ir energiją turėjo atsakyti, kaip jaučiasi „dabar“ prieš darbą ir kaip – po darbo dienos.
Prieš analizę buvo įvertinti visi pradiniai demografiniai skirtumai. Jų neužfiksuota, išskyrus tai, kad vartoję multivitaminus ir mineralus tiriamieji valgė daug daugiau vaisių ir daržovių per dieną nei vartojusieji placebą. Šis veiksnys, analizuojant rezultatus po gydymo, buvo naudojamas kaip kintamasis.
Visi klausimų ir kognityvinių užduočių atsakymai buvo analizuoti atliekant kovariacijų analizę (ANCOVA). Pradinių skirtumų tarp grupių, tarp jų ir pažintinių funkcijų ir VAS vertinimų, nebuvo. Vertinant pagrindines pažintinių funkcijų išeitis, skirtumo tarp grupių, atliekant kognityvines užduotis, neužfiksuota. Vertinant nuotaiką ir nuovargį, nustatyta, kad budrumas buvo didesnis tarp vartojusiųjų multivitaminus ir mineralus, išskyrus darbo savaitės pirmos dienos išvakarėse (7 dieną, vakarinis įvertinimas), tačiau šis fenomenas išryškėjo tik po 14 dienų, kai vertinimas buvo atliekamas po darbo (p<0,001), ir 28 dieną ryte (p=0,014) bei vakare (p=0,02) (1 pav.).
Taip pat nustatyta gydymo įtaka vertinant gebėjimą sutelkti dėmesį. Kadangi nebuvo su gydymu susijusių skirtumų vertinant prieš darbą, multivitaminų ir mineralų grupės tiriamieji koncentraciją įvertino geriau nei vartojusieji placebą, kai buvo vertinama po darbo (p=0,038). Taip pat nustatyta įtaka protinės energijos vertinimui (p=0,018): jis nesiskyrė prieš darbą, tačiau vartojusiųjų multivitaminus ir mineralus kur kas geresnis buvo po darbo (p=0,04). Dalyviai, kurie vartojo multivitaminus ir mineralus, taip pat geriau vertino fizinę energiją prieš darbą ir po darbo visas tyrimo dienas (p=0,03) (2 pav.).
Apibendrinimas
Vitaminai ir mineralai yra svarbios medžiagos visiems gyviems organizmams. Žmogaus organizmas pats negali gaminti būtinų vitaminų ir mineralų, todėl, kad būtų sveikas ir pajėgtų funkcionuoti, turi kasdien gauti pakankamą šių medžiagų kiekį su maistu.
Vandenyje tirpių vitaminų, pavyzdžiui, B grupės ir C, organizme pastebimai nesikaupia. Todėl senyvų žmonių, nėščių ir žindančių moterų, besilaikančių dietos, sergančių kai kuriomis lėtinėmis ligomis, intensyviai sportuojančių, patiriančių ilgalaikį stresą ar sergančių lėtiniu alkoholizmu žmonių organizme vandenyje tirpių vitaminų nepakanka. Tokiu atveju patartina vartoti šnypščiąsias Berocca® Plus tabletes.
Jų veikimas patvirtintas naujausiu atsitiktinių imčių, dvigubai slaptu, placebu kontroliuojamu tyrimu, kuriame dalyvavo 210 sveikų dirbančių vyrų (30– 55 metų). Tyrimas parodė, kad 33 dienas pavartojus B grupės vitaminų su vitaminu C ir mineralais, sumažėjo subjektyvus stresas (pagal suvokiamo streso skalę) ir protinis nuovargis, pagerėjo protinės energijos vertinimas (GHQ-12) ir energija (POMS), taip pat gebėjimas greičiau spręsti aritmetines užduotis. Gali būti aktualūs natūralūs plaukų dažai
Prof. Virginijus Šapoka
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos