Laktozės netoleravimas

Laktozės netoleravimas yra virškinimo sutrikimas, kai žarnynas negeba suskaldyti laktozės ir dėl to pasireškia įvairūs nemalonūs simptomai: pilvo pūtimas, vėjavimas, vandeningas viduriavimas, pilvo skausmas ir kt.

Laktozė (pieno cukrus) – angliavandenis(disacharidas), randamastik žinduolių piene (žmogaus, karvės, ožkos, kumelės ir kt.) ir iš jo pagamintuose produktuose. Ji susideda iš dviejų monosacharidų – gliukozės ir galaktozės. Žarnyne laktozė negali būti pasisavinama, ji turi būti suskaidyta plonosios žarnos fermento laktazės į gliukozę ir galaktozę, ir tik šie monosacharidai yra rezorbuojami ir patenka į kraują. Trūkstant fermento lakatazės nesuskaidyta laktozė nerezorbuojama slenka plonuoju ir storuoju žarnynu, kur ją skaido žarnyno bakterijų fermentai (daugiausia proksimalinėje storojo žarnyno dalyje) iki visiškai kitų medžiagų nei fermentas laktazė. Žarnyno bakterijų fermentai laktozę suskaido iki H2, CH4, CO2 dujų, dėl ko žmogui pučia pilvą ir jis vėjuoja, bei osmosiškai aktyvių medžiagų – organinių rūgščių: pieno, sviesto, acto, skruzdžių, sukeliančių vandeningą viduriavimą ir sumažinančių išmatų pH <5,5 (išmatos dvelkia rūgštimi) [1]. Fermento lakatazės nepakankamumo priežasčių yra daug. Dažniausiai diagnozuojama hipolaktazija, t. y. fermento laktazės yra, bet nepakankamai. Alaktazija, kada plonojo žarnyno epitelio ląstelės (enterocitai) visiškai negamina šio fermento, nustatoma labai retai.

 Laktozės netoleravimo (hipolaktazijos, laktazės nepakankamumo) klasifikacija ir priežastys

Išskiriamos kelios hipolaktazijos rūšys:

Pirminė hipolaktazija (pirminis laktozės netoleravimas) – plonosios žarnos gleivinė būna nepažeista, tačiau enterocitai sintetina nepakankamai laktazės.

Pirminė hipolaktazija gali būti:

●● įgimta (reta liga);

●● neišnešiotų naujagimių;

●● suaugusiųjų tipo.

Antrinė hipolaktazija (antrinis laktozės netoleravimas) išsivysto sergant ligomis, kurios pažeidžia plonosios žarnos epi- telį ir taip sumažina fermento kiekį. Pašalinus gleivinės pažeidimo priežastį, disacharidazių aktyvumas sunormalėja. Dažniausia antrinio laktozės netoleravimo priežastis yra virusinis gastroenteritas. Juo gali susirgti kūdikiai ar vaikai po virusinio gastroenterito, kuris gali tęstis savaites. Plonajai žarnai sveikstant, simptomai silpsta.

Pirminė hipolaktazija

Labai retai nustatomas įgimtas laktazės nepakankamumas arba naujagimių alaktazija, kai šio fermento stokojama nuo pat gimimo ir augant jo nedaugėja. Neišnešiotiems kūdikiams, gimusiems iki 36 sav., diagnozuojama laikina hipolaktazijos forma. Kuo didesnis neišnešiotumas, tuo didesnė hipolaktazija (1,3–1,4 kg sveriančio naujagimio organizmas suskaido tik 30–50 proc. laktozės) [2]. Vaikui augant fermento aktyvumas dažniausiai normalizuojasi.

Suaugusiųjų tipo, kai laktazės aktyvumas su amžiumi mažėja. Jau nuo 5 m. amžiaus šio fermento kiekis žarnyne pradeda laipsniškai mažėti (net iki 10 proc. naujagimių laktazės aktyvumo ar net visiško išnykimo suaugusiesiems), todėl jauni žmonės kur kas geriau toleruoja laktozę nei vyresni. Laktazės mažėjimui neturi įtakos suvalgomas pieno produktų kiekis. Kai kurių tautų žmonėms (pvz., Azijos, Afrikos šalių gyventojams) laktazės mažėja ženkliai sparčiau.

Įgytas, arba antrinis, laktazės nepakankamumas

Išsivysto, kada liga pažeidžia plonosios žarnos epitelį. Laktazė yra labai jautrus fermentas: esant plonosios žarnos pažeidimui jos labiausiai sumažėja ir ji vėliausiai atsikuria.

Laktazės sumažėjimo priežastys:

• įvairios infekcinės ligos (virusinės, bakterinės, pirmuonių sukeltos žarnyno infekcijos);
• maisto alergija (karvės pieno, sojų, kviečių, žuvies ir kt.);
• celiakija;
• plonosios žarnos bakterijų pertekliaus sindromas;
• Krono liga;
• vaistų vartojimas (pvz., kolchicino, neomicino, kitų antibiotikų, ypač geriamų);
• trumposios žarnos sindromas;
• badavimas (marazmas, kvašiorkor);
• radiacinisenteritas (po onkologinių ligų radioterapijos);
• imunodeficitas.

Simptomai ir diagnostika

Epidemiologija

Hipolaktazija paplitusi visame pasaulyje, ypač Afrikoje ir Azijoje. Šiuose žemynuose hipolaktazija diagnozuojama iki 61–100 proc. atvejų. Europoje jos paplitimas mažesnis: nuo 2 proc. Skandinavijoje iki 70 proc. kai kuriuose Italijos regionuose. Suaugusiems Lietuvos gyventojams hipolaktazija nustatyta 31–36 proc. atvejų. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, jos paplitimas priklauso nuo amžiaus: 7 m. amžiuje – 9 proc., 10 m. – 20 proc., o 12–14 m. grupėje paplitimas panašus į suaugusiųjų [3].

Klinika

Simptomai priklauso nuo laktazės kiekio plonojoje žarnoje (tarp įvairių žmonių jis labai skiriasi) ir suvalgytos laktozės kiekio (1 lentelė). Vaikams augimo sulėtėjimas nebūdingas [4]. Simptomai, atsiradę suvartojus laktozės turinčių produktų, gali tęstis net keletą dienų.

Diagnostika

Laktozės netoleravimo diagnostika remiasi klinikiniais simptomais, atsiradusiais suvalgius laktozės turinčių produktų, bei laboratorinių tyrimų duomenimis:

Išmatų tyrimas:

●● išmatų pH sumažėjęs (normalus pH >5,5);

●● redukuojančios medžiagos išmatose.

Apkrovimo mėginys su laktoze:

●● nustatant monosacharido koncentraciją (dažniausiai gliukozės) kraujo serume, šlapime;

●● nustatant H2 koncentraciją iškvepiamame ore;

●● įvertinant klinikinius simptomus, atsiradusius po mėginio atlikimo.

Plonosios žarnos biopsija, nustatant laktazės aktyvumą. Atliekama retai, didelės reikšmės neturi. Genetinis tyrimas (C/T13910ir G/ A22018 nustatymas). Atliekamas retai, didelės reikšmės neturi. Diagnostikoje dažniausiai naudojami apkrovimo mėginiai. Jie nėra tikslūs, nes 30 proc. atvejų sveikų suaugusių, laktozę toleruojančių žmonių mėginys gali būti nenormalus. Todėl diagnozuojant hipolaktaziją didelę reikšmę turi klinikiniai simptomai, atsiradę išgėrus laktozės. Hipolaktaziją galima įtarti paklausus žmogaus, kaip jis toleruoja išgertą pieną ir kaip jaučiasi, kai nevartoja pieno produktų.

Remiantis klinikiniais ir laboratoriniais duomenimis, išskiriami įvairūs laktazės aktyvumo pokyčių terminai:

Pieno netoleravimas, kada išgėrus pieno atsiranda klinikiniai simptomai: viduriavimas, pūtimas, pilvo skausmas, pykinimas ir kt. Jų priežastis – laktozės netoleravimas arba pieno baltymų alergija.

Laktozės netoleravimas. Tai klinikinė diagnozė, kada išgėrus laktozės atsiranda simptomai: viduriavimas, pūtimas, pilvo skausmas, pykinimas ir kt. (1 lentelė).

Laktozės malabsorbcija. Šis terminas vartojamas, kai apkrovimo mėginys su laktoze būna patologinis, tačiau po jo neatsiranda klinikinių simptomų. Laktazės nepakanka žarnyne, tačiau tai nesukelia simptomų.

Gydymas

Ligonis, turintis laktazės nepakankamumą, dažniausiai toleruoja tam tikrą nedidelį kiekį laktozės, klinikiniai simptomai atsiranda tik tada, kai žmogus gausiau suvalgo jų. Nėra tyrimų, kuriais būtų galima nustatyti, kiek žmogus gali toleruoti laktozės. Tolerancijos ribą jis nusistato pats, vartodamas pieno produktus. Deja, tai ne visada pavyksta.

Esant laktazės nepakankamumui rekomenduojama:

Riboti ar visiškai vengti laktozės turinčių produktų:

●● Per kartą suvalgyti nedaug laktozės turinčių produktų: valgyti po nedaug, daug kartų. Dažniausiai asmenys, kuriems yra hipolaktazija, toleruoja 0,5–7 g laktozės per parą.

●● Svarbu žinoti, kad visų žinduolių pienas turi laktozės (motinos piene laktozės yra daugiau nei karvės piene). 1 litre karvės pieno yra 50 g laktozės.

●● Taip pat pažymėtina, kad fermentuoti produktai turi mažiau laktozės, be to, juose esanti laktozė geriau įsisavinama (2 lentelė).

Ribojant laktozės turinčių produktų vartojimą derėtų papildomai vartoti kalcio, nes pieno produktai yra pagrindinis kalcio šaltinis. Nėra lengva visiškai nevartoti laktozės, nes jos yra ne tik pieno produktuose, bet ir įvairiuose ne pieno gaminiuose (tešlos gaminiuose, saldumynuose, padažuose, mėsos produktuose, gėrimuose ir kt.), o gamintojams nėra privaloma nurodyti, kad produkto sudėtyje yra laktozės. Kartais žmogus gali suvalgyti iki 100 g laktozės (atitinka 2 l pieno) net nevalgydamas pieno produktų [5].

Vartoti egzogeninės laktazės pridedant į vartojamus pieno produktus arba išgeriant kartu su jais. Pienas ir jo produktai yra labai vertingi (didelės biologinės vertės baltymai, turi daug kalcio), todėl jų nevartojimas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai. Kad laktozę sunkiai virškinantis žmogus galėtų vartoti pieno produktus, vartojamas fermentas laktazė, gaunama iš grybelių ar mieliagrybių. Jos galima įdėti į produktą prieš vartojimą, pvz., į pieną, arba išgerti 1 val. prieš valgį ar kartu su valgomais pieno produktais. Skirtingų gamintojų tiekiamos laktazės aktyvumas varijuoja nuo 470 iki 600 vienetų laktazės, suskaidančios 1 g laktozės [7].

Laktazės aktyvumą mažina skrandžio rūgštis. Verta atkreipti dėmesį į maisto papildą Verdin enzymixx, kurio sudėtyje yra ne tik fermento laktazės (46 mg 2 tabletėse), bet ir augalinio fermento bromelaino (80 mg 2 tabletėse), taip pat artišokų ekstrakto (daržovinių artišokų lapų (Cynara scolymus L. Sausasis ekstraktas (3–6:1) 800 mg 2 tabletėse). Pastarasis pasižymi antioksidantiniu ir hepatoprotekciniu poveikiu, skatina tulžies gamybą, mažina riebalų kiekį [8]. Bromelainas – tai baltymus skaidančių fermentų kompleksas, gaunamas iš ananasų. Tyrimų duomenimis, jis pasižymi uždegimą slopinančiu, priešvėžiniu poveikiu, skatina ląstelių apoptozę ir neturi šalutinio poveikio. Bromelainas buvo vartojamas gydant reumatoidinį artritą, tromboflebitą, hematomas, burnos uždegimą, diabetines opas, rektalinį ir pararektalinį uždegimą, jis taip pat gerina žaizdų gijimą, mažina trombocitų agregaciją, kartu apsaugo nuo insulto ir miokardo infarkto, pasižymi antihelmintiniu poveikiu [9]. Suaugusiesiems rekomenduojama vartoti 2 Verdin enzymixx tabletes per dieną valgant laktozės turintį maistą.

Dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į laktozės netoleravimo simptomų atsiradimą. Ji priklauso nuo to, kiek suvalgoma laktozės turinčio produkto ir kiek žmogaus organizme pasigamina laktozės natūraliu būdu.

Šaltinis: "Farmacija ir laikas" Nr.3, 2016m.