Parvovirusinė infekcija

Anatomija

Parvovirusinė infekcija, dažniausiai žinoma kaip parvovirusas B19, veikia žmogaus organizmą, ypač paveikdama kraujo sistemas. Ši liga turi įtakos kaulų čiulpams, kur gaminami raudonieji kraujo kūneliai. Parvovirusas gali sukelti anemiją, nes jis slopina eritrocitų gamybą. Taip pat jis veikia imuninę sistemą, sukeldamas uždegiminius procesus, kurie gali paveikti įvairias organų sistemas, įskaitant širdį ir plaučius, ypač esant sunkiems ligos atvejams.

Ligos aprašymas

Parvovirusinė infekcija yra virusinė liga, kurią sukelia parvovirusas B19. Šis virusas dažniausiai plinta per kvėpavimo takus, tačiau gali būti perduodamas ir per kraują. Liga pasižymi įvairiais simptomais, pradedant nuo lengvo diskomforto iki sunkios anemijos ir kitų komplikacijų. Parvovirusinė infekcija yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač tiems, kurie turi silpną imuninę sistemą arba jau serga kitomis ligomis.

Ligos priežastis

Parvovirusinė infekcija yra sukeliama parvoviruso B19, kuris yra DNR virusas. Šis virusas veikia organizmo kraujodaros sistemą, sukeldamas raudonųjų kraujo kūnelių gamybos slopinimą. Infekcija gali būti perduodama per užkrėstų asmenų seilių, nosies gleivių ar kraujo. Rizikos veiksniai, tokie kaip silpna imuninė sistema, nėštumas ir anksčiau buvusi anemija, gali padidinti ligos išsivystymo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Nėštumas – nėščios moterys gali patirti rimtų komplikacijų, jei užsikrečia parvovirusu B19.
• Imuninės sistemos sutrikimai – asmenys, turintys silpną imuninę sistemą, yra labiau linkę į sunkią ligos eigą.
• Vaikų amžius – parvovirusas dažnai paveikia vaikus, ypač ikimokyklinio amžiaus, dėl didesnio kontakto su kitais vaikais.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti lengvi ir apimti: karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį.
• Vėliau gali pasireikšti bėrimas, kuris dažniausiai prasideda nuo skruostų ir gali plisti į kūną.
• Sunkiems atvejams būdinga anemija, kuri gali sukelti dusulį, nuovargį ir širdies plakimą.

Diagnostika

Parvovirusinės infekcijos diagnozė paprastai apima klinikinius simptomus ir istoriją. Gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, kad patvirtintų viruso buvimą. Specifiniai antikūnų tyrimai taip pat gali būti naudojami nustatyti, ar asmuo buvo užsikrėtęs parvovirusu B19. Papildomi tyrimai gali būti atliekami siekiant įvertinti galimą anemiją ar kitus komplikacijas.

Gydymas

Parvovirusinės infekcijos gydymas dažnai yra simptominis. Lengvi atvejai gali būti gydomi per poilsį, skysčių vartojimu ir skausmą malšinančiais vaistais. Sunkių atvejų atveju, ypač sergantiesiems anemija, gali prireikti kraujo perpylimo. Nors nėra specifinio antivirusinio gydymo, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip monokloniniai antikūnai, yra tiriamos, siekiant pagerinti gydymo rezultatus ir sumažinti komplikacijų riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas