Migrenos valdymas skirtingais moters reprodukcinio amžiaus laikotarpiais
Migrenos valdymas skirtingais moters reprodukcinio amžiaus laikotarpiais
Aistė Ramanauskaitė
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Įvadas
Ketvirtadalį reprodukcinio amžiaus moterų vargina migrena. Tiesa, iki brendimo migrena vienodai veikia abiejų lyčių atstovus, tačiau prasidėjus paauglystei su šia liga dažniau susiduria mergaitės (1). Tai siejama su staigiu estrogenų koncentracijos pakitimu. Specifiškai migrena dažniau pasireiškia po gimdymo, po- ir perimenstruaciniu bei perimenopauzės laikotarpiu. Nepaisant dažno migrenos pasireiškimo, tik 16 proc. moterų, kurios kreipiasi į bendrosios praktikos specialistą, atliekama tinkama diagnostika ir skiriamas gydymas (2).
Migrena laikomas sugrįžtantis epizodinis galvos skausmas, trunkantis 4–72 val., kurį lydi bent 1 iš 2 papildomų simptomų (pykinimas ir / ar vėmimas, fotofobija ar fonofobija). Migrena pasižymi bent dviem savybėmis: yra vidutinio ir sunkaus intensyvumo, pulsuojantis ar vienpusis galvos skausmas, apribojantis kasdienius buities darbus (3). Migreną gali lydėti aura, dar žinoma kaip įspėjamasis ženklas prieš migreninį skausmą. Ji prasideda dažniausiai 1 val. prieš priepuolį ir pasireiškia regos sutrikimais, bendru silpnumu.
Reprodukcinio gyvenimo ciklas yra stipriai susiję su migrena. Šio tipo priepuoliai ne tik blogina gyvenimo kokybę. Juos svarbu tinkamai kontroliuoti, nes kartu jie yra svarbus kraujagyslių ligų, tokių kaip hemoraginis ir išeminis insultai, išeminė širdies liga, inkstų vaskulopatijos, rizikos veiksnys.
Su menstruaciniu ciklu susijusi migrena
Su menstruacijomis susijusi migrena dažnai prasideda 2 dienas prieš kraujavimą ir tęsiasi per pirmąsias 3 mėnesinių dienas. Migrenos priepuoliai gali kartotis ir kitomis mėnesio dienomis, tačiau taip yra ne visada (6).
Menstruacijų metu stebimas estrogenų koncentracijos sumažėjimas yra potencialus migrenos veiksnys. Jis pasireiškia nuo pirmosios mėnesinių dienos. Net 40 proc. moterų skundžiasi menstruacijų metu dažniau pasireiškiančiais ir stipresniais migrenos priepuoliais, lydimais pykinimo ir vėmimo (4). Statistiškai tokios moterys dažniausiai gydomos arterinį kraujo spaudimą koreguojančiais vaistais, vaistais nuo traukulių ar antidepresantais. Atsitiktinių imčių klinikiniame tyrime įrodyta, kad tokio tipo gydymas šiai migrenos rūšiai nėra efektyvus. Simptomus koreguoti leidžia tinkamai nustatyta diagnozė ir skiriama sudėtinė oralinės kontracepcijos terapija kartu su 1,5 mg estradiolio gelio tepalu. Jis naudojamas savaitę laiko, 10 dienų po ovuliacijos ir antrąją menstruacinio kraujavimo dieną ant odos (5).
Dar didesnio dėmesio reikalauja paauglių merginų migrenos priepuolių priežiūra. Hormoninė kontracepcija migrenos kontroliavimo tikslais brendimo metu gali būti skiriama tik pacientei pasiekus prognozuojamą ūgį. Tai kelia daug diskusijų, nes negydoma migrena gali tapti lėtine. Naujaisiais tyrimais apskaičiuota, kad merginos, kurioms brendimo požymiai išryškėja ankščiau nei numatyto vidutinio amžiaus, turi didesnę riziką susidurti su migrenos priepuoliais. Šios žinios leidžia geriau paruošti ir apmokyti pacientus, užtikrinti laiku teikiamą pagalbą (8).
Migrena laukiantis kūdikio
Nėščioms moterims, kurios anamnezėje skundėsi migrenos priepuoliais, dažna ligos remisija. Už ją atsakingas vaisiaus trofoblastas, išskiriantis žmogaus chorioninį gonadotropiną. Pastarasis lemia estrogenų ir progesteronų koncentracijų stabilų didėjimą. Per pirmąjį nėštumo trimestrą šių hormonų koncentracija yra iki 40 kartų didesnė už įprasto menstruacinio ciklo pasiekiamą koncentracijos piką. Dažniausiai po gimdymo nukritus estrogenų koncentracijai priepuoliai sugrįžta per pirmąsias 6 savaites (9).
Naujausiuose tyrimuose paneigtas antidepresantų, triptanų grupės preparatų, teratogeniškumas. Jais gydoma per pirmąjį nėštumo trimestrą neišnykus migrenai. Ligos kontrolei dažniausiai skiriamas ir tinkamu laikomas sumatriptanas (11). Jis turėtų būti vartojamas per nosį, nes laukiantis labai svarbi virškinimo trakto apsauga, siekiant išvengti skrandžio stazės ar pykinimo. Verta skirti nosies purškalus, nes jų ir tablečių sukeliamos veikliosios koncentracijos labai nesiskiria (12). Triptanų grupės medikamentų purškalus taip pat galima naudoti migrenos profilaktikai, ribojant vartojimą iki 9 dienų per mėnesį.
Šiuo laiku itin svarbu gerai kontroliuoti migrenos priepuolius, nes šia liga besiskundžiančios pacientės turi didesnę preeklampsijos, su nėštumu susijusių kraujagyslių komplikacijų išsivystymo riziką (13).
Migrena laktacijos metu
Medikamentinė terapija laktacijos metu turi būti atidžiai apskaičiuojama, kad kūdikio gaunama dozė su motinos pienu neviršytų 10 proc. motinos vartojamos dozės. Triptanų grupės preparatai, sumatriptanas ir eletriptanas, yra tinkamai vartoti maitinant kūdikį motinos pienu. Motinos piene jų koncentracija pasiekia iki 3,5 proc. (10). Gydant svarbu stebėti ne tik maitinančią moterį, bet ir kūdikį.
Migrena menopauzės laikotarpiu
Estrogenai veikia antiaterogeniškai, inhibuodami kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelių augimą ir proliferaciją, skatindami lipidų metabolizmą, reguliuodami oksidacinio streso ir sukeliamo uždegimo lygį. Dalyvauja vazodilatatorių gamyboje. Menopauzės laikotarpiu mažėja ne tik estrogenų, bet ir jų receptorių, todėl kraujagysles saugantys veiksniai nyksta. Migrena specifiškai didina sisteminį kraujagyslių pažeidžiamumą, todėl jos gydymas ir kontrolė menopauzės laikotarpiu yra labai svarbūs (14).
Skirtingi tyrimai dėsningai rodo aiškų ryšį tarp perimenopauzės ir migrenos priepuolių. Tuo metu stebimi daug dažnesni nei 10 dienų per mėnesį trunkantys, didelio intensyvumo priepuoliai (15). Gydymo tikslas – sumažinti staigų estrogenų koncentracijos mažėjimą, vykstantį fiziologiškai. Dažniausiai rekomenduojama pakaitinė hormonų terapija. Verta prisiminti, kad geriamieji estrogenai, pasižymintys trumpu skilimo pusperiodžiu, bei hormoninės terapijos injekcijos turėtų būti vengiamos. Jos sukelia didelius hormoninius skirtumus tarp dozių, o tai apsunkina migrenos kontrolę (16).
Teigiama, kad gydymas, išvengiant oralinio medikamentų vartojimo, daugeliu atvejų gali leisti efektyviau kontroliuoti migreną. Ta galima padaryti renkantis transderminį estrogenų vartojimą, jeigu nėra daugiau indikacijų pakaitinei hormonų terapijai (17).
Apibendrinimas
Moters reprodukcinio gyvenimo etapai skiriasi ne tik migrenos formomis, kurias dažnai sunku identifikuoti, bet ir jos gydymo metodais. Netinkamas hormoninis ar kitais medikamentais skiriamas gydymas gali būti neveiksmingas ar net pabloginti pacienčių būklę. Svarbu nenuvertinti galvos skausmo, stebėti jų dinamiką ir, atsakingai parenkant medikamentus, stengtis pasiekti geriausius terapinius rezultatus.
Literatūra
1. Lipton RB, Bigal ME. Migraine: epidemiology, impact, and risk factors for progression. Headache. 2005 Apr;45 Suppl 1:S3–13.
2. Adams AM, Serrano D, Buse DC, et al. The impact of chronic migraine: The Chronic Migraine Epidemiology and Outcomes (CaMEO) Study methods and baseline results. Cephalalgia. 2015 Jun 1;35(7):563–78.
3. Headache Classification Committee of the International Headache Society (IHS). The International Classification of Headache Disorders, 3rd edition (beta version). Cephalalgia. 2013 Jul;33(9):629–808.
4. Pavlović JM, Allshouse AA, Santoro NF, et al. Sex hormones in women with and without migraine: Evidence of migraine-specific hormone profiles. Neurology. 2016 Jul 5;87(1):49–56.
5. MacGregor EA, Frith A, Ellis J, Aspinall L, Hackshaw A. Prevention of menstrual attacks of migraine: a double-blind placebo-controlled crossover study. Neurology. 2006 Dec 26;67(12):2159–63.
6. Dzoljic E, Sipetic S, Vlajinac H, et al. Prevalence of menstrually related migraine and nonmigraine primary headache in female students of Belgrade University. Headache. 2002 Mar;42(3):185–93.
7. Calhoun AH. Hormonal Contraceptives and Migraine With Aura-Is There Still a Risk? Headache. 2017 Feb;57(2):184–93.
8. Study introduces “the Big Bang Theory of migraine” [Internet]. Medical News Today. [cited 2019 Aug 2]. Available from: https://www.medicalnewstoday.com/articles/325797.php
9. Kvisvik EV, Stovner LJ, Helde G, Bovim G, Linde M. Headache and migraine during pregnancy and puerperium: the MIGRA-study. J Headache Pain. 2011 Aug;12(4):443–51.
10. Sacco S, Ripa P. Migraine in pregnancy. The Journal of Headache and Pain. 2015 Sep 28;16(1):A24.
11. Cunnington M, Ephross S, Churchill P. The safety of sumatriptan and naratriptan in pregnancy: what have we learned? Headache. 2009 Dec;49(10):1414–22.
12. Faubion SS, Batur P, Calhoun AH. Migraine Throughout the Female Reproductive Life Cycle. Mayo Clinic Proceedings. 2018 May 1;93(5):639–45.
13. Bushnell CD, Jamison M, James AH. Migraines during pregnancy linked to stroke and vascular diseases: US population based case-control study. BMJ. 2009 Mar 10;338:b664.
14. Farhat MY, Lavigne MC, Ramwell PW. The vascular protective effects of estrogen. FASEB J. 1996 Apr;10(5):615–24.
15. Martin VT, Pavlovic J, Fanning KM, Buse DC, Reed ML, Lipton RB. Perimenopause and Menopause Are Associated With High Frequency Headache in Women With Migraine: Results of the American Migraine Prevalence and Prevention Study. Headache. 2016 Feb;56(2):292–305.
16. MacGregor EA. Perimenopausal migraine in women with vasomotor symptoms. Maturitas. 2012 Jan 1;71(1):79–82.
17. Sacco S, Ricci S, Degan D, Carolei A. Migraine in women: the role of hormones and their impact on vascular diseases. J Headache Pain. 2012 Apr;13(3):177–89.
Leidinys "Internistas" 2019 m. Nr. 7
