Lytis ir nerimo sutrikimai: kokie skirtumai

Gyd. Alvyda Pilkauskienė
Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio Psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionaras

Įvadas
Nerimo sutrikimai (1 lentelė) iš visų psichikos ligų yra paplitę labiausiai. Jie vargina apie 13 proc. gyventojų. Nerimo sutrikimų pasireiškimą, simptomus, o kartu ir gydymą smarkiai veikia lyčių skirtumai. Nerimo sutrikimais dažniau serga moterys nei vyrai (atitinkamai 30,5–33 proc. ir 19–22 proc.). Padidėjusi nerimo (kaip simptomo) ir nerimo sutrikimų rizika mergaitėms atsiranda vaikystės viduryje. Lyties skirtumai nyksta nuo 65 metus. Šie sutrikimai labai trikdo kokybišką pacientų gyvenimą, funkcionavimą, kartu didėja sergamumo ir mirtingumo rodikliai ir gydymo išlaidos. Neretai sergantieji įgyja menkesnį išsilavinimą, turi mažesnes galimybes pasirinkti darbą, dažniau susižaloja dirbdami, finansiškai tampa labiau priklausomi nuo socialinių pašalpų nei nuo savarankiškai uždirbamo atlyginimo. Mokslinė medicininė literatūra skelbia, kad nerimo sutrikimai siejasi su padidėjusiais paauglių nėštumo ir tėvystės rodikliais.
Į klausimą, kodėl susidomėta nerimo sutrikimų lyties skirtumais, galėtų būti ir toks atsakymas: ištyrus moterims ir vyrams pasireiškiančių nerimo sutrikimų priežastis ir ypatumus, atsižvelgiant į abiejų lyčių kepenų P450 sistemos fenotipinius ypatumus, būtų galima parinkti optimalų gydymą.

1 lentelė. Nerimo sutrikimų klasifikacija pagal TLK-10-AM*

* Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija

Generalizuotas nerimo sutrikimas
Šiam sutrikimui būdingas generalizuotas ir nuolatinis nerimas, neturintis stiprių sąsajų su konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis. Pacientai gali skųstis perdėtu jauduliu, greitu nuovargiu, bloga dėmesio koncentracija, nuolatiniu dirglumu ir nervingumu, raumenų įsitempimu, prakaitavimu, svaiguliu, širdies plakimu, diskomfortu epigastriume ir sutrikusiu miegu. Nerimą sunku savarankiškai kontroliuoti daugumą dienų mažiausiai 6 mėnesius.

Lyčių skirtumai
Moterims generalizuoto nerimo sutrikimas (GNS) nustatomas maždaug 2 kartus dažniau nei vyrams (atitinkamai 6,6 proc. ir 3,6 proc.). Nuo 45 metų GNS paplitimo rodiklis moterims padidėja, o vyrams išlieka nepakitęs (atitinkamai 10,3 proc. ir 3,6 proc.).
Paauglystės viduryje išryškėja, kad skirtingų lyčių pacientams pasireiškia skirtingi GNS simptomai ir eiga. Moterims charakteringi somatinio pobūdžio nusiskundimai (simptomai) (2 lentelė), nuovargis ir raumenų įsitempimas. Somatinių simptomų gausą gali lemti moterų polinkis į neigiamą afektą ir neuroziškumą. Vyrams dėl nerimo dažniau pasireiškia įtempti santykiai su šeima ir draugais. Moterys suserga jaunesnės, remisija joms išsivysto vėliau ir rečiau. Vyrams būdingesnis dalinis pasveikimas.
Vyrams reikšmingai dažniau nei moterims kartu su GNS pasireiškia asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybė nuo nikotino bei sutrikimai, susiję su alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimu. Pastaruosius pacientai vartoja norėdami susilpninti nerimo simptomus. Moterims, sergančioms GNS, nustatyti reikšmingai didesni kartu pasireiškiančių nuotaikos (išskyrus bipolinį afektinį sutrikimą) ir nerimo sutrikimų (išskyrus socialinį nerimo sutrikimą) rodikliai. Renkant anamnezinius duomenis, moterys dažniau paminėdavo, kad turi sirgusių depresija ir neįgalių šeimos narių. Tyrimuose patvirtintas genetinių ir aplinkos veiksnių ryšys su padidėjusia GNS išsivystymo rizika moterims. Be to, moterims būdinga glaudi genetinė sąsaja tarp GNS ir depresijos. GNS ir depresijos pasireiškimas kartu labiau sutrikdo funkcionavimą ir padidina savižudybės riziką.
Prieštaringi duomenys apie menstruacinio ciklo poveikį GNS eigai – vieni jį neigia, kiti nurodo, kad ikimenstruaciniu laikotarpiu GNS simptomai pablogėja net 52 proc. pacienčių. Nėštumo metu GNS paplitimo rodiklis padidėja iki 8,5–10,8 proc. Tai siejama su įvairiais veiksniais (ankstesniu susirgimo pasireiškimu, menkesniu išsilavinimu ir palaikymu, vaikystėje patirtu blogu elgesiu, tvirkinimu). Ryškiausi GNS simptomai stebimi pirmame ir trečiame nėštumo trimestruose. Nėščiosioms pasireiškiantis GNS siejasi su reikšmingu vaisiaus smegenų neurotropinio faktoriaus kiekio sumažėjimu. Po gimdymo GNS serga 4,4–10,8 proc. moterų. Gimdyvės, kurioms GNS diagnozuotas per 10 savaičių po gimdymo, dažniau skundėsi baime, seksualinio kontakto vengimu ir savo kūno seksualinio patrauklumo suvokimu, palyginti su kitomis. Joms dažniau pasireiškė GNS kartu su depresija.
Gydant GNS (selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI)), šių vaistų veiksmingumas moterims mažesnis. Kitais duomenimis, sertralino (SSRI) poveikis vyrams ir moterims nesiskyrė. Reikia paminėti, kad benzodiazepinai (BZD) dažniau skiriami sergančioms GNS moterims nei vyrams. Joms šių vaistų paskyrimo tikimybė reikšmingai didesnė tiek kreipiantis į medikus pirmą kartą, tiek pakartotinai.

2 lentelė. Būdingiausi nerimo simptomai

Panikos sutrikimas
Panikos sutrikimui (PS) būdingi staigūs, pasikartojantys, nenuspėjami (laiko ir vietos atžvilgiu), nesusiję su konkrečiomis aplinkybėmis panikos priepuoliais (PP), kurie dažniausiai pasiekia piką per kelias minutes ir trunka apie 10–20 min. Žmogų vargina padažnėjęs širdies plakimas ir kvėpavimas, krūtinės skausmai, dusulys, svaigulys, prakaitavimas, pykinimas, intensyvus nerimas, baimė išprotėti ar numirti, sutrikęs realybės pojūtis. Tarp priepuolių pasireiškia jų pasikartojimo, laukimo baimė, nerimavimas dėl galimų padarinių, vengimo elgesys.

Lyčių skirtumai
Moterys dažniau nei vyrai serga PS ir tai itin juntama su amžiumi. Nustatytas PS paplitimo rodiklis: 15–24 metų grupėje moterims – 2,5 proc., vyrams – 1,3 proc.; 35–44 metų grupėje moterims – 2,1 proc., vyrams – 0,6 proc. Naujausiais duomenimis, moterys suserga PS santykinai vėliau nei vyrai. Minimas ryšys tarp vaikystėje patirto seksualinio išnaudojimo ir PS išsivystymo suaugusioms moterims.
Moteris dažniau ištinka PP, jos patiria daugiau panikos ir vengimo simptomų. Sergančios PS moterys, patekusios į baugias situacijas, reikšmingai labiau pasitiki šeima. Joms PP reikšmingai dažniau išsivysto išėjus iš namų vienoms ar važiuojant viešuoju transportu. Sergantiems PS vyrams, palyginti su kontroline grupe, pasireiškė stipresnis bendras nuovargis ir sumažėjęs aktyvumas, o moterims – fizinis nuovargis. PP metu reikšmingai daugiau pacienčių jautė negalavimus, susijusius su kvėpavimu, pavyzdžiui, pasunkėjusį kvėpavimą, dusulį. Moterims (nepaisant jų amžiaus) būdingas didesnis nerimo jautrumas, t. y. elgesio ar pojūčių, susijusių su nerimo patirtimi, baimė. Moterys labiau baiminasi fizinių panikos simptomų, o vyrai daug dažniau bijo socialinių nerimo padarinių. Sergančiosioms PS (su agorafobija ar be jos) yra didesnė savižudybių ir atkryčių rizika.
Moterims dažniau PS pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais, įskaitant agorafobiją, GNS, somatoforminius sutrikimus, depresiją, hipomanijos epizodus. Sergančioms PS moterims, palyginti su sveikomis, didesnė piktnaudžiavimo ar priklausomybės nuo alkoholio rizika. Nuo paauglystės moterys serga 2–3 kartus dažniau nei vyrai. Sergančios PS su agorafobija moterys labiau vengė vykti autobusu, atsidurti vienos nepažįstamoje aplinkoje, noriau pasilikdavo namuose, kad išvengtų agorafobinių aplinkybių, jas vargino gausesnės katastrofiškos mintys ir fiziniai pojūčiai, stipresnė baimė; vyrai labiau stengėsi nelikti namuose vieni, daugiau nerimavo dėl fizinės sveikatos ir galimų somatinių PP padarinių. Sergančiosioms PS su agorafobija moterims dažniau kartu pasireiškia socialinė fobija ar potrauminio streso sutrikimas (PTSS).
Moteriški reprodukciniai hormonai gerokai paveikia PS eigą. Tyrime nurodyta, kad sergant PS premenstruaciniu laikotarpiu nerimas sustiprėjo 79 proc. sergančių PS pacienčių, iš kurių 58 proc. padažnėjo PP ir 47 proc. suintensyvėjo fobinis vengimas. Nėščiosioms nurodomi itin skirtingi PS paplitimo rodikliai (0,2–5,7 proc.). Nėštumas įvairiai veikia PS eigą moterims, kurios sirgo šia liga iki pastojimo: vienoms (40–45 proc.) būklė nepakito, kitoms (30–35 proc.) – pagerėjo, trečioms (20–30 proc.) – pablogėjo. Po gimdymo padidėja PS išsivystymo ar atkryčio rizika, tačiau dalis autorių teigia, kad tuomet panikos simptomai sustiprėja mažiau nei nėštumo ir kitu metu. Menopauzės laikotarpiu gali išsivystyti PS arba pablogėti būklė – tai pasunkina klimakterinį sindromą. Pomenopauzės laikotarpiu reikšmingai susilpnėja panika ir vengimo nerimas, suretėja PP bei nereikšmingai susilpnėja vengimas ir nerimo jautrumas. Spėjama, kad PS išsivystymą lemia staigūs estrogenų kiekio pokyčiai perimenopauzės laikotarpiu ir vartojant kontraceptines priemones.
Skiriant sertraliną moterims, palyginti su vyrais, labiau pagerėjo Bendros klinikinio poveikio ir pagerėjimo vertinimo skalės (angl. Clinical Global Impression-Improvement scale (CGI-I)) balai ir suretėjo PP. Gydant gabapentinu pacientus, kuriems pasireiškė sunkesni panikos ir agorafobijos simptomai, nustatytas geresnis poveikis moterims.

Socialinio nerimo sutrikimas
Socialinio nerimo sutrikimas (SNS) kartais dar vadinamas socialine fobija. Jį apibūdina stipri ir nuolatinė baimė atsidurti mažiausiai vienoje socialinėje situacijoje. Sergantieji dažniausiai baiminasi būti dėmesio centre. Tokie žmonės jaučia intensyvų nerimą, kad kitų akivaizdoje pasakys ar padarys kažką gėdinga, pasirodys nesumanūs ar nerangūs, todėl paprastai stengiasi išvengti tam tikrų situacijų.

Lyčių skirtumai
SNS paplitimo rodiklio skirtumai išryškėja prieš lytinį subrendimą. Moterys serga 1,5 karto dažniau nei vyrai (atitinkamai 15,5 proc. ir 11,1 proc.). Joms pasireiškia daugiau ir stipresnių socialinių baimių. Moterims reikšmingai stipresnė baimė atsiranda kalbant su autoritetingais asmenimis, dalyvaujant socialiniuose renginiuose, kalbant prieš auditoriją, dirbant stebimoms, įeinant į pilną žmonių patalpą, būnant dėmesio centre, nepritariant menkai pažįstamiesiems, organizuojant pobūvius. Jos labiau bijo valgyti ar gerti viešose vietose, laikyti svarbius egzaminus. Vyrus reikšmingai stipresnė baimė vargina šlapinantis viešuosiuose tualetuose ir grąžinant prekes. Be to, sergantys SNS vyrai dažniau baiminasi pasimatymų, todėl gali likti vieniši ar išsiskyrę.
Generalizuotu SNS serga daugiau moterų nei vyrų (atitinkamai 56 proc. ir 47 proc.). Joms pasireiškia lėtinė SNS eiga, sunkesni simptomai, labiau sutrinka funkcionavimas, jas dažniau ištinka situaciniai PP. Specifinis (izoliuotas) SNS dažniau nustatomas vyrams nei moterims (atitinkamai 53 proc. ir 44 proc.).
Sergančioms SNS moterims išaiškinama daugiau, palyginti su vyrais, kartu pasireiškiančių kitų psichikos ligų (atitinkamai 2,4 ir 1,9), ypač nuotaikos ir nerimo. Sergančiosioms SNS dažniausiai ir dažniau nei vyrams kartu pasireiškia panikos sutrikimas su agorafobija (atitinkamai 50 proc. ir 28 proc.) ir specifinė fobija (atitinkamai 24 proc. ir 9 proc.). Vyrams dažnai SNS pasireiškia kartu su asocialaus tipo asmenybės sutrikimu, patologiniu lošimu ir sutrikimais dėl alkoholio ar kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo.
Moterims SNS išsivystymo riziką didina vaikystėje patirtos traumos, pavyzdžiui, tėvų tarpusavio barniai ir seksualiniai užpuolimai. Negatyvi vaikystės patirtis neveikia SNS išsivystymo vyrams. Tiriant paaugles nustatyta sąveika tarp ankstyvos traumos, menstruacijų pradžios ir vėlesnės SNS rizikos. Lytinio brendimo laikotarpio traumos, palyginti su kitais laikotarpiais, reikšmingai didina nerimo sutrikimų (ypač SNS) riziką 2 metus po pirmųjų menstruacijų. SNS simptomai dažnai pablogėja ikimenstraciniu laikotarpiu. SNS paplitimo rodiklis nėščiosioms sudaro 2–4 proc. Nėštumo metu pasireiškus SNS padidėja depresijos pagimdžius rizika.
Galvos smegenų vaizdinimo tyrimuose sergantiesiems SNS, palyginti su kontroline grupe, stebėtas reikšmingas migdolinio kūno ir hipokampo sumažėjimas (atitinkamai 13 proc. ir 8 proc.). Tolesnė analizė atskleidė, kad statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik sergantiems SNS vyrams. Be to, hipokampo sumažėjimas reikšmingai siejosi su sunkesniais SNS simptomais.
Lytis neveikė sergančiųjų SNS atsako į gydymą paroksetinu (SSRI) ir escitalopramu (SSRI).

Specifinės fobijos
Specifines fobijas (SF) apibūdina nuolatinė, perdėta ar neracionali baimė, kurią sukėlė specifinis objektas ar situacija. Išskiriamos SF: gyvūnų (pvz., vabalų, šunų), natūralios aplinkos (pvz., tamsos, audros), situacinė (pvz., uždarų erdvių, skrydžių), kraujo, injekcijų, sužeidimų (pvz., kraujo vaizdo), kitos (pvz., dusimo, klounų).

Lyčių skirtumai
Iš visų nerimo sutrikimų SF prasideda anksčiausiai ir pasireiškia 2 kartus dažniau mergaitėms ir suaugusioms moterims nei vyrams (atitinkamai 12–27 proc. ir 6–12 proc.). Moteris dažniausiai vargina gyvūnų ir aplinkos baimės, o vyrus – aukščio baimė (3,3–6,3 proc.). Situacinės baimės prasideda vėliau, t. y. jauniems suaugusiesiems, ir yra būdingesnės moterims. Duomenys apie kraujo, injekcijų, sužeidimų fobijų rodiklius yra prieštaringi. Nors nėra duomenų apie reprodukcinio ciklo poveikį SF, tačiau tai, kad jos pasireiškia vaikystėje, gali reikšti, kad jo nėra.

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
Obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui (OKS) būdingos įkyrios mintys, vaizdai ar veiksmai, kurie suvokiame kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiai, nepaklūstantys paciento norams, dažnai prieštaraujantys jo valiai ir sukeliantys stiprų nerimą ar stresą. Kompulsijomis vadinami paciento veiksmai, kurie stereotipiškai kartojasi ir gali tapti ritualais, skirtais apsisaugoti nuo menkai tikėtinos grėsmės. Paprastai žmogus suvokia jų beprasmiškumą ir nesėkmingai bando atsispirti. Įstengus pasipriešinti kompulsijoms, sustiprėja nerimas.

Lyčių skirtumai
Nesutampa duomenys apie OKS paplitimo rodiklius vyrams ir moterims. Vieni autoriai teigia, kad jis nesiskiria ir siekia 2–3 proc., kiti – kad moterims tikimybė susirgti OKS yra 1,5 karto didesnė. Vis dėlto iš vaikystėje susirgusių OKS net 70 proc. buvo berniukai. Berniukams ir vaikystėje susirgusiems vyrams dažniau OKS pasireiškia kartu su tikais ir dėmesio stokos sindromu. Dalies autorių nuomone, vaikystėje išsivystęs OKS – tai atskiras ligos potipis, pasižymintis didesne paveldėjimo rizika. Suaugusiųjų populiacijos tyrimo duomenimis, OKS paveldėjimo rizika yra proporcinga giminystės laipsniui, nepaisant lyties.
Moterims OKS prasideda ūmiau, pasižymi epizodiškesne ir lengvesne eiga. Nepaisant to, yra duomenų, kad susirgimo pradžioje moteris dažniau ištinka panikos priepuoliai ir pasireiškia agresyvaus pobūdžio įkyrumai. Moterys dažniau baiminasi užsikrėsti, sužaloti kitus, joms būdingesnės valymo ir tikrinimo kompulsijos. Vyrams dažniau pasireiškia seksualinės ir religinės obsesijos, tvarkymo ir simetrijos kompulsijos. Sergančioms OKS paauglėms merginoms būdingesni įkyrūs ritualai, o vaikinams – įkyrios mintys.
Vyrams kartu su OKS dažniau pasireiškia socialinė fobija, jie rečiau sukuria šeimas. Sergančioms OKS moterims didesnė rizika susirgti depresija, panikos sutrikimu, PTSS ir valgymo sutrikimais. Dar prieš susergant OKS, moterims kiek didesnė tikimybė jau būti sirgusioms valgymo sutrikimais ar depresija, o vyrams – turėjus nerimastingos asmenybės bruožų ar buvus smulkmeniškiems.
Prieš menstruacijas OKS simptomatika pablogėja daliai pacienčių (42 proc.). OKS simptomai pasireiškė apie 35 proc. sergančių depresija pagimdžius. Viename tyrime net 32 proc. sergančių OKS pacienčių nurodė, kad susirgo nėštumo arba ankstyvuoju periodu po gimdymo. Kitame tyrime nėštumas siejosi su OKS pradžia 13 proc. moterų, o sirgusiųjų iki nėštumo grupėje OKS simptomai pablogėjo 29 proc. atvejų. Pasitaiko duomenų apie OKS simptomų susilpnėjimą nėštumo metu.
Gydant OKS klomipraminu (triciklis antidepresantas) ir fluoksetinu (SSRI), lyties skirtumų neišryškėjo.

PTSS
PTSS – tai pavėluota ar užsitęsusi reakcija į labai sunkų stresogeninį įvykį ar situaciją, kuri sukeltų stiprų stresą beveik visiems. Jį apibūdina įkyrus stresogeninio įvykio išgyvenimas prisiminimuose, pasireiškiantis nepaisant nuolatinio emocinio sustingimo, jausmų blankumo, nejautrumo aplinkos poveikiui, vengimo traumą primenančių veiksmų ir situacijų bei padidėjusio vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo.

Lyčių skirtumai
PTSS paplitimo rodiklis moterims yra 2 kartus didesnis nei vyrams (atitinkamai 12,5 proc. ir 6,2 proc.). Lytis veikia PTSS sukėlusios traumos pobūdį. Vyrams dažniausiai PTSS išsivysto dėl dalyvavimo mūšiuose, moterims – dėl seksualinių užpuolimų ar priekabiavimo, vaikystėje patirto tvirkinimo, pabėgėlio statuso, patekimo į avarijų ar katastrofų vietas, susidūrimo su mirtimi, liga ar sužalojimais. Tyrimuose rasta, kad PTSS daug dažniau nustatomas karo veteranams vyrams, o ne moterims. Tačiau tiriant Vietnamo karo dalyves paaiškėjo reikšmingas ryšys tarp PTSS simptomų ir kitų sveikatos problemų, kurios galėjo apsunkinti PTSS diagnozavimą. Įdomu tai, kad PTSS riziką mažino darbuotojų (moterų) susikurti palaikantys tarpusavio santykiai.
Skiriasi moterų ir vyrų individualus atsakas į traumas. Po sunkių eismo įvykių moterims apie 5 kartus dažniau pasireiškė absoliutus vengimas ir emocinis sąstingis, beveik 4 kartus dažniau – bendras sujaudinimas. Be to, eismo įvykių metu atsiradę disociaciniai simptomai lėmė reikšmingai didesnę ūminio PTSS išsivystymo tikimybę moterims nei vyrams.
PTSS gali padidinti nėštumo komplikacijų riziką (pvz., ektopinio nėštumo, persileidimo, gausaus vėmimo, priešlaikinių gimdos susitraukimų).
Gydant PTSS sertralinu (SSRI) ir fluoksetinu (SSRI) veiksmingiau nyko vengimo, sustingimo ir sujaudinimo simptomai, kurie charakteringesni moterims, palyginti su pakartotiniais traumuojančio įvykio išgyvenimais, būdingesniais vyrams. Skiriant paroksetiną (SSRI) lyties skirtumų neišryškėjo.

Apibendrinimas
Nerimo sutrikimais paprastai suserga vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji. Šių sutrikimų pikas būdingas sulaukus vidutinio amžiaus, vėliau dažnis mažėja. Nerimo sutrikimai būdingesni moterims, tikimybė jais (t. y. dauguma šios grupės sutrikimų) susirgti yra 2 kartus didesnė. Moteris vargina sunkesni simptomai, didesnis funkcinis pažeidimas, lėtinė ligos eiga ir kartu pasireiškiantys kiti psichikos sutrikimai. Reikia atkreipti dėmesį, kad, imant amžių tarp lytinio subrendimo ir menopauzės, padidėja tik dalies nerimo sutrikimų rodikliai.
Vis dar neaiškios priežastys, lemiančios nerimo sutrikimų išsivystymą ir lyčių skirtumus, nes nepakanka įrodymų, kurie patvirtintų struktūrinių ir funkcinių galvos smegenų ir moteriškųjų hormonų pokyčių, genetinių ir aplinkos veiksnių reikšmę. Reikšmingi abiejų lyčių nerimo sutrikimų išsivystymo ir eigos skirtumai leidžia manyti, kad reikalingas skirtingas gydymas, bet duomenų apie tai stokojama. Taigi būtina toliau tirti lyties neurobiologinių ypatumų poveikį nerimo sutrikimų epidemiologijai, simptomatikai bei atsakui į medikamentinį ir psichosocialinį gydymą.

Leidinys "Internistas" Nr. 10 2019 m.

LITERATŪRA
1.    Altemusa M, Sarvaiyac N. et Eppersond C.N. Sex differences in anxiety and depression clinical perspectives. Front. Neuroendocrinol. 2014, 35 (3), p. 320-330.
2.    Bandelow B, Michaelis S. Epidemiology of anxiety disorders in the 21st century. Dialog. Clin. Neurosci. 2015, 17, p. 327-335.
3.    Barkowski S, Schwartze D, Strauss B, et al. Eficacy of group psychotherapy for social anxiety disorder: A meta-analysis of randomized-controlled trials. J. Anx. Disord. 2016, 39, p. 44-64.
4.    Goodman JH, Chenausky KL, Freeman MP. Anxiety disorders during pregnancy: A systematic review. J. Clin. Psych. 2014, 75, 1153-1184.
5.    Jalnapurkar I, Allen M,t Pigott T. Sex Differences in Anxiety Disorders: A Review. J. Psych. Depress. Anx. 2018, 4: 012 DOI: 10.24966/PDA-0150/100012.
6.    Kinrys G, Wygant LE. Anxiety disorders in women: does gender matter to treatment? Rev. Bras. Psiquiatr. 2005, 27 (2), p. 43-50.
7.    McLean CP, Asnaani A, Litz BT, Hofmann SG (2011) Gender differenc¬es in anxiety disorders: Prevalence, course of illness, comorbidity and burden of illness. J Psychiatr Res 45: 1027-1035.
8.    Pilkauskienė A. Nerimo sutrikimai. Internisto praktinis vadovas. Leidykla: Baltijos idėjų grupė, 2016.
9.    Uguz F, Sonmez EO, Sahingoz M, et al. Maternal generalized anxiety disorder during pregnancy and fetal brain development: A comparative study on cord blood brain-derived neurotrophic factor levels. J. Psychosom. Res. 2013, 75, p. 346-350.