Teniazė (Taenia solium)

Anatomija

Teniazė, sukeliama parazito Taenia solium, paveikia žmogaus virškinimo sistemą, ypač plonąją žarną. Šis parazitas, priklausantis kaspinuočių klasei, gali užaugti iki kelių metrų ilgio ir prisitvirtinti prie žarnų sienelių. Dėl to gali būti pažeista žarnyno gleivinė, o tai gali turėti įtakos maistinių medžiagų įsisavinimui. Be to, infekcija gali sukelti uždegiminius procesus, kurie gali paveikti kitus organus, jei parazitas pateks į kraujotakos sistemą.

Ligos aprašymas

Teniazė yra parazitinė liga, kurią sukelia Taenia solium, dar žinoma kaip kiaulės kaspinuotis. Ši liga dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie valgo nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, kurioje yra lervų. Teniazė yra svarbi ne tik dėl jos poveikio žmogaus sveikatai, bet ir dėl jos epidemiologinės reikšmės, ypač šalyse, kuriose dažnai vartojama nepakankamai apdorota mėsa. Infekcija gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip cisticerkozė, kai lervos patenka į kitus organus, įskaitant smegenis.

Ligos priežastis

Pagrindinė teniazės priežastis yra infekcija Taenia solium lervomis, kurios patenka į žmogaus organizmą per užkrėstą mėsą. Šios lervos, vadinamos cisticerkais, gali išlikti gyvybingos, jei mėsos produktai nebuvo tinkamai paruošti. Rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę užsikrėsti, apima gyvenimą ar keliones į regionus, kur šis parazitas yra plačiai paplitęs, taip pat prastą higieną ir sanitarines sąlygas, kurios palankios parazitų plitimui.

Rizikos faktoriai

• Prasta higiena – asmenys, kurie nesilaiko tinkamų higienos normų, yra labiau linkę užsikrėsti.
• Neapdorota arba prastai apdorota kiauliena – valgant tokią mėsą, didėja tikimybė užsikrėsti.
• Gyvenimo sąlygos – žmonės, gyvenantys regionuose su prastomis sanitarinėmis sąlygomis, yra labiau pažeidžiami.
• Kelionės į endemines zonas – keliautojai, lankantys šalis, kuriose yra didelis teniazės paplitimas, rizikuoja užsikrėsti.

Simptomai

• Asimptominė forma – kai kurie žmonės gali būti užsikrėtę, tačiau nesijaučia jokių simptomų.
• Virškinimo sutrikimai – gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai ir viduriavimas.
• Nutukimas arba svorio kritimas – parazitas gali sutrikdyti maistinių medžiagų absorbciją.
• Rimtesniais atvejais gali pasireikšti neurologiniai simptomai, jei lervos patenka į smegenis.

Diagnostika

Teniazės diagnozė paprastai atliekama atliekant laboratorinius tyrimus, kuriais nustatomas parazito kiaušinių buvimas išmatose. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai ir, reikalui esant, vaizdiniai tyrimai, tokie kaip ultragarsas, kad būtų galima patikrinti galimas komplikacijas, pavyzdžiui, cisticerkozę. Gydytojas gali atlikti ir anamnezę, kad nustatytų galimus rizikos veiksnius ir simptomus.

Gydymas

Teniazės gydymas paprastai apima anthelmintinius vaistus, tokius kaip prazikvantelis arba niklosamidas, kurie efektyviai sunaikina parazitą. Be vaistų, svarbu laikytis tinkamos higienos ir sanitarinių praktikų, kad būtų išvengta pakartotinės infekcijos. Kai kuriais atvejais, jei yra sunkių komplikacijų, gali prireikti chirurginės intervencijos. Naujausios terapijos galimybės nuolat vystosi, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju dėl geriausių gydymo sprendimų.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas