LANREOTIDAS – efektyvus vaistas akromegalijai gydyti

Įvadas

Akromegalija – tai reta liga, kurios dažniausia priežastis yra hipofizės adenoma. Būdinga padidėjusi augimo hormono (AH), į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 (IGF-1) sekrecija ir jų sukeliami simptomai. Dažniausiai pacientus vargina širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, kaulų ir sąnarių ligos, miego apnėja [1] – šie sutrikimai taip pat didina ir mirtingumą [2].

Medikamentinis gydymas rekomenduojamas, kai adenomos nepavyksta pil- nai pašalinti arba kai operacinis gydymas negalimas ar pa- cientas jo atsisako [1]. Šiems pacientams pirmo pasirinki- mo gydymas – ilgai veikiantys somatostatino analogai [3, 4]. Vienas jų – lanreotidas. Įrodyta, kad jis sumažina AH ir IGF-1 koncentracijas ir hipofizės adenomos tūrį, todėl ma- žėja simptomų ir gerėja gyvenimo kokybė [5–7].

Lanreotido terapinės indikacijos yra ilgalaikis akromegalijos gydymas tuo atveju, jeigu po operacijos ir (arba) radioterapijos AH ir (arba) į IGF-1 kiekis kraujyje nesunormalėja arba kai chirurginis gydymas ir (arba) radioterapija nėra tinkami gydymo metodai, akromegalijos simptomų lengvinimas [11].

Skiriant somatostatino analogus, dažnai pasiekiama biocheminė remisija ir mažėja mirtingumas [8]. Kadangi gydy- mas yra ilgas, svarbu, kad vaisto forma būtų patogi vartoti.

Lanreotidas pateikiamas užpildytuose švirkštuose, todėl pacientas gali vaistą susileisti pats. Farmakologiškai veiks- minga lanreotido koncentracija susidaro leidžiant jį kas 4 savaites [9], tačiau yra studijų, įrodančių, kad daliai paci- entų pakaktų vaistą leisti kas 6–8 savaites [10, 11]. Viena tokių studijų – LEAD (angl. Lanreotide Extended Autogel Duration) [12].

LEAD tyrimo pristatymas

LEAD – tai didelis tarptautinis klinikinis tyrimas, kuriame vertintas saugumas, efektyvumas, klinikinės baigtys skiriant lanreotidą (Somatuline Autogel®) po 120 mg prieš tai oktreotidu LAR 10 mg ar 20 mg gydytiems akromegalija sergantiems pacientams.

Tyrimą sudarė 2 fazės. Pirmojoje fazėje skirtos 5 lanreotido po 120 mg injekcijos kas 6 savai- tes, antrojoje – priklausomai nuo IGF-1 koncentracijos pir- mosios fazės pabaigoje, vaistas skirtas kas 4, 6 ar 8 savai- tes. Jei IGF-1 koncentracija pirmos fazės pabaigoje viršijo normą >130 proc., pacientai toliau tyrime nebedalyvavo. Iš viso pirmojoje fazėje dalyvavo 124 pacientai. Iš jų 15 nutraukė tyrimą.

Antrojoje fazėje dalyvavo 109, o jį baigė – 107 pacientai. Pagrindinės ligonių charakteristikos, su- skirsčius juos į grupes, beveik nesiskyrė, tačiau kas 8 savaites gaunančių vaistą grupėje buvo kiek daugiau moterų nei kitose grupėse.

Pagrindinės ligonių charakteristikos pateikiamos 1 lentelėje. Iki tyrimo vidutinė gydymo oktreotidu LAR trukmė buvo 2,5 metų, o 20 mg dozę gavo 80,5 proc. pacientų. Pirminėje analizėje 94 iš 124 (75,8 proc.) pacientų, gy- dymą skiriant kas 6 ar kas 8 savaites, IGF-1 koncentracija po 48 savaičių pasiekė normos ribas.

Analizuojant antrinius tikslus, 110 iš 124 (88,7 proc.) pacientų pasiekta normali IGF-1 koncentracija po 24 savaičių, gydymą skiriant kas 6 savaites (pirmosios fazės pabaigoje). 25 iš 124 (20,2 proc.) pacientų labiausiai ištęsto gydymo grupėje (vaistą ski- riant kas 8 savaites) po 48 savaičių pasiekė normalią IGF-1 koncentraciją.

Individualiai paskirsčius dozavimo intervalus, normalias IGF-1 koncentracijas po 48 savaičių pasiekė 13 iš 13 (100 proc.) vaistą gavusių kas 4 savaites, 67 iš 70 (96 proc.) – kas 6 savaites, 25 iš 26 (96 proc.) – kas 8 savaites.

Dauguma pacientų pasiekė gerą AH kontrolę – <2,5 μg/l koncentraciją bei normalią IGF-1 koncentraci- ją po 24 savaičių, vaistą skiriant kas 6 savaites (pirmosios fazės pabaigoje). 105 iš 112 (kurių duomenys turimi) pacientų pasiekė <2,5 μg/l AH koncentraciją, o 103 iš 112 – normalias AH ir IGF-1 koncentracijas. Dauguma pacientų pirmojoje tyrimo fazėje pasiekė ypač mažas AH koncen- tracijas –

Vidutinė AH koncentracija buvo gana stabili, ypač vaistą skiriant kas 6 savaites. Akromegalijos simptomai, vertinti pagal PASQ klau- simyną, kiek pasikeitė. Pradinis balas vidutiniškai buvo 12,9, po 24 savaičių – 12,8, po 48 savaičių – 14,0. Indivi- dualios šio klausimyno vertės išliko daugmaž stabilios per visą tyrimą (PASQ klausimynas susideda iš 6 ligai specifiškų klausimų, į kurios atsakymai vertinami nuo 0 iki 8 balų, ir 7 klausimų apie bendrą sveikatos būklę, į kuriuos atsakymai vertinami nuo 0 iki 10 bal). Pirmieji 6 klausimai padeda įvertinti šiuos simptomus: galvos skausmą, padidėjusį prakaitavimą, sąnarių skausmą, nuovargį, minkštųjų audinių paburkimą, galūnių silpnumą. Kuo didesnis balų skai- čius surenkamas, tuo paciento būklė ir simptomai yra sunkesni).

AcroQoL klausimyno (dar vienas klausimynas akromegalijos sunkumui vertinti) vertės pradžioje, po 24 ir 48 savaičių, palyginti dozavimo intervalus, nesiskyrė. Apie nepageidaujamas reakcijas pranešė 91 iš 124 (73,4 proc.) pacientų. Jų dažniai nei tarp dozės intervalų grupių, nei tarp tyrimo fazių nesiskyrė. Dažniausiai tai buvo tulžies pūslės akmenligė (11,3 proc.) ir viduriavimas (10,5 proc.).

Apibendrinimas

LEAD tyrime pasiektas didelis geros biocheminės kontrolės, gydant lanreotidu (Somatuline Autogel®), dažnis tiek skiriant kas 6, tiek kas 8 savaites pacientams, anksčiau gydytiems oktreotidu LAR 10 mg ar 20 mg dozėmis kas 4 savaites. Toks gydymas ilgesniais lanreotido skyrimo intervalais yra alternatyva pacientams, kuriems pavyko pasiekti gerą ligos kontrolę oktreotidu LAR.

Žurnalo INTERNISTAS priedas ENDOKRININIŲ LIGŲ AKTUALIJOS, 2016m.