Akušerinės operacinės žaizdos infekcija

Anatomija

Akušerinės operacinės žaizdos infekcija yra būklė, kuri dažnai pasitaiko po chirurginių procedūrų, atliekamų gimdymo metu. Ši infekcija gali paveikti įvairias anatomines struktūras, įskaitant odą, poodinį audinį, raumenis ir vidaus organus, tokius kaip gimda ir priedai. Infekcija gali išplisti per operacinę žaizdą, sukeldama uždegimą ir komplikacijas, susijusias su moters reprodukcine sistema. Dėl to, kad šios operacijos dažnai atliekamos moterims, kurios jau yra patyrusios fiziologinius pokyčius nėštumo metu, infekcijos rizika gali būti didesnė, ypač jei yra papildomų veiksnių, kurie silpnina organizmo imuninę sistemą.

Ligos aprašymas

Akušerinės operacinės žaizdos infekcija yra infekcinis procesas, kuris gali pasireikšti po operacijų, pavyzdžiui, cezario pjūvio ar kitų akušerinių intervencijų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip sepsis, ilgesnis hospitalizavimas, reprodukcinių organų pažeidimai ir netgi mirtis. Infekcija gali būti lokalizuota, tai yra, ji gali paveikti tik operacinę žaizdą, arba ji gali išplisti į gilesnius audinius ir organus, sukeldama sisteminę reakciją. Dėl šių priežasčių akušerinės operacinės žaizdos infekcija reikalauja skubaus dėmesio ir gydymo.

Ligos priežastis

Akušerinės operacinės žaizdos infekciją gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, įskaitant bakterijas, virusus ir grybus. Dažniausiai pasitaikančios bakterijos yra Staphylococcus aureus, Escherichia coli ir Streptococcus grupei priklausančios bakterijos. Infekcijos mechanizmas dažnai prasideda nuo bakterijų patekimo į operacinę žaizdą per odą arba iš vidaus organų. Rizikos veiksniai, tokie kaip diabetas, nutukimas, ilgalaikė steroidų terapija ir imuninės sistemos sutrikimai, gali padidinti infekcijos atsiradimo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Diabetas – gali sulėtinti gijimo procesą ir sumažinti imuninį atsaką.
• Nutukimas – padidina operacijos sudėtingumą ir gali sukelti prastą kraujo apytaką audiniuose.
• Imuninės sistemos sutrikimai – sumažina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis.
• Ilgalaikė steroidų terapija – slopina imuninę sistemą ir didina infekcijos riziką.
• Prasta operacinė technika – gali sukelti didesnę infekcijos galimybę dėl nekokybiškai atliktų procedūrų.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali apimti paraudimą, patinimą ir skausmą operacijos vietoje.
• Vėliau gali pasireikšti pūlingos išskyros, karščiavimas ir bendras silpnumas.
• Sunkių atvejų atveju gali pasireikšti šaltkrėtis ir hipotenzija, signalizuojant apie sisteminę infekciją.

Diagnostika

Akušerinės operacinės žaizdos infekcijos diagnozė paprastai prasideda nuo klinikinės apžiūros, kurioje gydytojas vertina simptomus ir operacijos vietą. Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti atliekami siekiant nustatyti uždegimo žymenis, o kultūros tyrimai gali padėti identifikuoti patogenus. Taip pat gali būti atliekamos vaizdinės diagnostikos procedūros, pavyzdžiui, ultragarsas, siekiant patikrinti, ar nėra abscesų ar kitų komplikacijų.

Gydymas

Akušerinės operacinės žaizdos infekcijos gydymas priklauso nuo infekcijos sunkumo. Lengvų infekcijų atveju gali būti skiriami antibiotikai, kurie padeda kovoti su bakterijomis. Sunkesniais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, siekiant išvalyti pūlinius ar pašalinti užkrėstus audinius. Be to, gali būti taikomi nemedicininiai sprendimai, tokie kaip žaizdų priežiūra ir paciento imuniteto stiprinimas. Naujausios terapijos galimybės apima novatoriškų antibiotikų naudojimą ir imunoterapiją, kuri gali padėti organizmui efektyviau kovoti su infekcijomis.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas