Anemija sergant kitomis lėtinėmis ligomis, klasifikuojama kitur

Anatomija

Anemija sergant kitomis lėtinėmis ligomis, klasifikuojama kitur, dažniausiai veikia kraujotakos sistemą, ypač eritrocitus, kurie atsakingi už deguonies pernešimą organizme. Ši liga gali paveikti kaulų čiulpus, kurie gamina raudonuosius kraujo kūnelius, ir gali sumažinti hemoglobino kiekį kraujyje. Dėl to sumažėja deguonies tiekimas audiniams ir organams, kas gali sukelti įvairių sistemų disfunkciją, ypač širdies ir plaučių, kurie turi dirbti intensyviau, kad kompensuotų deguonies trūkumą.

Ligos aprašymas

Anemija sergant kitomis lėtinėmis ligomis yra būklė, kai organizmas negamina pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, dažniausiai dėl lėtinių ligų, tokių kaip vėžys, inkstų liga, reumatoidinis artritas ar uždegiminės ligos. Ši liga yra svarbi, nes ji gali pabloginti esamas sveikatos problemas, sumažinti gyvenimo kokybę ir padidinti mirtingumą. Anemija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali būti lengvi arba sunkūs, priklausomai nuo ligos sunkumo ir pagrindinių priežasčių.

Ligos priežastis

Pagrindinės anemijos priežastys sergant kitomis lėtinėmis ligomis apima lėtinį uždegimą, kuris gali trukdyti raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir sumažinti jų gyvavimo trukmę. Taip pat inkstų funkcijos sutrikimai gali sumažinti eritropoetino, hormono, skatinančio eritrocitų gamybą, kiekį. Be to, navikai gali išskirti medžiagas, slopinančias kraujo kūnelių gamybą. Vitaminų trūkumas, pavyzdžiui, vitamino B12 ar folio rūgšties, taip pat gali prisidėti prie anemijos vystymosi.

Rizikos faktoriai

• Amžius: vyresni žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, todėl jų anemijos rizika didesnė.
• Lėtinės ligos: tokios kaip diabetas, inkstų liga, vėžys ir uždegiminės ligos didina anemijos riziką.
• Mitybos trūkumai: nepakankamas geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties vartojimas gali sukelti anemiją.
• Genetiniai veiksniai: kai kurios paveldimos ligos gali padidinti anemijos riziką.

Simptomai

• Dažnas nuovargis ir silpnumas, nes organizmas negali gauti pakankamai deguonies.
• Dusulys ir širdies plakimas, ypač fizinio krūvio metu.
• Paleidimas ir šaltos galūnės, nes kraujotaka gali būti sutrikusi.
• Galvos skausmai ir svaigimas, ypač staigiai pakėlus galvą ar atsistojus.
• Odai ir gleivinėms gali būti pastebimas blyškumas dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo kūnelių kiekio.

Diagnostika

Anemija sergant kitomis lėtinėmis ligomis diagnozuojama atliekant kraujo tyrimus, kurie nustato hemoglobino lygį ir raudonųjų kraujo kūnelių skaičių. Papildomi tyrimai gali apimti feritino, vitamino B12 ir folio rūgšties lygių nustatymą. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti atlikti kaulų čiulpų biopsiją, kad įvertintų kraujo ląstelių gamybą, ir kitus tyrimus, kad nustatytų pagrindinę lėtinę ligą.

Gydymas

Gydymo galimybės priklauso nuo anemijos tipo ir jos priežasties. Dažnai gydymas apima geležies papildus, vitaminus arba eritropoetino injekcijas, jei anemiją sukelia inkstų funkcijos sutrikimai. Taip pat svarbu gydyti pagrindinę lėtinę ligą, kad būtų sumažintas anemijos poveikis. Nemedicininiai sprendimai gali apimti mitybos korekcijas, tokias kaip geležies turinčių maisto produktų vartojimas. Naujoviškos terapijos galimybės gali apimti naujų vaistų, kurie skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, tyrimus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas